Lapkričio 3-ąją kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus mini 95-ąjį gimtadienį. Jubiliejaus proga prezidentas prisiminė prabėgusius metus – tiek džiugius momentus, tiek skaudžius. Šiandien jo ekscelencija šypsosi – vidinės stiprybės jam suteikia Lietuvoje augantys talentai.
95-ąjį gimtadienį švenčiantis buvęs šalies vadovas teigė, kad šventinė diena prasidėjo nuo gausybės skambučių ir žinučių, tačiau ne į visus sveikinimus dar spėjo sureaguoti. Jis teigė dėkojantis visiems už linkėjimus.
„Ačiū jums visiems, jaučiau jūsų šilumą, jūsų nuoširdumą ir tikiuosi, kad turėsiu dar progos – galbūt ne vieną kartą – tokiomis progomis su jumis pasikalbėti ir susitikti“, – žurnalistams teigė V.Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas sakė, kad jubiliejų šįvakar paminės artimųjų rate.
Gimtadienio išvakarėse V.Adamkus kalbėjosi ir su LRT radijo žurnalistė Rūta Kupetyte. Dar prieš gimtadienį žurnalistams atskleidęs savo svajonę, kad tik aukščiausiasis suteiktų jėgų bendrauti, V.Adamkus džiaugiasi tokios galimybės sulaukęs su kaupu.
„Manau, kad bendravimo turiu pakankamai. Pirmiausia, be galo džiaugiuosi, kad turiu progą susitikti su žmonėmis, su kuriais dirbau ne vieną dešimtmetį, antra – turiu progą pajausti tą visą gyvenimą, kuris dabar vyksta Lietuvoje, tuos pasikeitimus ir geriausias puses, kuriomis aš be galo džiaugiuosi. Talentai, kurie auga Lietuvoje, man duoda vidinės stiprybės“, – LRT radijui sako kadenciją baigęs prezidentas.
Susimąstęs apie nueitą gyvenimo kelią, V.Adamkus sako negalintis išskirti ryškiausio etapo.
„Ryškiausio momento negalėčiau išskirti. Nors ilgame 95-erių metų gyvenime turėčiau atskirti pirmuosius dešimt metų, nes jie tikriausiai visiems yra laimingiausi ir ramiausi, praleisti savo tėvų globoje, priežiūroje. Visas gyvenimas, praleistas jau man bręstant, buvo tiek banguotas, tiek neramus. Buvo visko – džiaugsmo, tragedijų, sunkių sukrėtimų, kurie sukrėtė visą pasaulį. Kalbu būtent apie Antrąjį pasaulinį karą, kai netenki namų, savo tėvynės, atsiduri kažkur vienas“, – prisimena jis.
„Jaunuolis, atvykęs į svetimą kraštą, be tėvų, neturėdamas jokio kontakto, pradeda dirbti fabrike. Ta fabriko aplinka išgąsdino, nes anksčiau nebuvau niekur dirbęs, bet tuo pačiu davė impulsą – kas bus, fabrike nepasiliksiu. Tas dvasinis savęs sustiprinimas nuvedė mane iki aukščiausių pareigų svetimame krašte“, – nusikėlęs į prisiminimus sako V.Adamkus ir patikina, kad viskas gyvenime yra įmanoma.
Išeivijoje JAV ne vienerius metus praleidęs V.Adamkus susimąsto, kad jei tuomet nebūtų pasitraukęs iš Lietuvos, tikriausiai būtų prisijungęs prie partizanų.
„Turbūt būčiau užkastas kur nors patvoryje, kadangi tikrai galiu pasakyti, taip kaip kokioje aplinkoje aš brendau, aš nebūčiau išlaikęs neatsidūręs partizanų eilėse. Ir žinote, koks likimas jų buvo“, – LRT radijui sako V.Adamkus.
„Tas pasitraukimas galbūt buvo laimingas mano gyvenime atvejis, su skausmu, su netekimu, tačiau jis davė gyvenimo progą vėl pradėti iš naujo. Taip ir įvyko, Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiekiau, sakyčiau, aukštumas, jeigu galima taip pasakyti“, – sakė V.Adamkus.
„Būdamas savo pareigose tikrai stengiausi Lietuvą populiarinti, pristatyti pasauliui. Ir jaučiu tikrai dvasinę ramybę, kad man tai pavyko padaryti“, – pridūrė jis.
V.Adamkaus jubiliejaus proga pasirodo prof. Egidijaus Aleksandravičiaus parengta biografija „Adamkus“. Knyga visuomenei bus pristatyta lapkričio 4-ąją, o renginyje dalyvaus ir pats prezidentas Valdas Adamkus.
Knyga „Adamkus“ – istoriko, prof. E.Aleksandravičiaus ilgų bendravimo metų su Prezidentu ir jo veiklos tyrinėjimų Lietuvoje bei JAV rezultatas. Knygą visuomenei kartu su autoriumi pristatys dr. Darius Kuolys, dr. Mykolas Drunga ir dr. Aurimas Švedas.
V.Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“).
„Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui. Knygoje „Adamkus“ lieka ir neatsakytų klausimų, kuriuos istorikai ir giminingų mokslų tyrinėtojai turėtų ateityje patikslinti. Išsilavinusiai visuomenei kartais labiau reikalingas rimtas klausimas nei supaprastintas atsakymas.
Be šios nuostatos sunku suprasti, ką Adamkaus jaunystėje reiškė švelnių rankų politikos principai, kuriems knygos herojus iki pat dabar liko ištikimas. Knygoje stengiausi parodyti, kad Adamkus yra žmogus, nusipelnęs išsamios biografijos, net jeigu niekada nebūtų tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu“, – sako biografijos „Adamkus“ autorius istorikas E.Aleksandravičius.
Šių metų rugsėjo 1-ąją Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene paminėjo dar vieną gražią sukaktį – 70-ąsias santuokos metines, taip vadinamas palaimintąsias vestuves.
Per gyvenimą tvirtai kartu žingsniuojantys Valdas ir Alma Adamkai, be jokios abejonės, savo kelyje matė ir šilto, ir šalto, tačiau akivaizdu – vienas kitą iki šiol myli taip, kaip ir tą dieną, kai pirmąsyk susitiko ant gimnazijos laiptų.
