Vanessa Mae: „Aš noriu, kad mano koncertuose visi išverktų savo akis“
„Kokio patiekalo turėčiau paragauti vėl atvykusi į Lietuvą?“ – klausimu baigėsi pokalbis su viena žinomiausių pasaulio smuikininkių Vanessa Mae (34). Šis interviu neatsitiktinai pradedamas nuo pabaigos. Mat šio smuikininkės man skirto klausimo taip ir nespėjau atsakyti netikėtai nutrūkus mus siejusiam internetiniam ryšiui. Štai šitaip, be didelio pasiruošimo, tiesiog ėmė ir baigėsi pokalbis apie muziką, kiną ir, žinoma, Vilnių.
15 albumų išleidusi ir ne vieną dešimtį koncertų surengusi, pasaulinio garso smuikininkė – visai ne įnoringa princesė. Nors ją nuolatos liaupsina kritikai, giria tiek klasikinės, tiek ir elektroninės muzikos gurmanai, tačiau viso pokalbio, trukusio visas 10 minučių (tokias griežtas sąlygas jos prodiuseriai iškėlė dėl laiko stokos ir itin įtempto koncertų Europoje grafiko – aut.past.), metu V.Mae balse nė karto nepasigirdo išdidumo gaidelės. Priešingai. Tačiau kokia toji Vanessa Mae ir ką naujo ji parodys trečią kartą su smuiku Vilniuje lipdama ant scenos – viskas prieš jūsų akis.
Trečias kartas Lietuvoje – pasirodėte 2007-aisiais ir 2010-aisiais. Pastarajame koncerte surinkote sausakimšą salę. Klausimas tikriausiai atsibodęs, bet visiems maga žinoti – kas gi naujo klausytojų laukia šį kartą?
Prisimenu, kad praėjusį kartą pasilikau diena ilgiau ir ją skyriau pasivaikščiojimui po miestą. Buvo fantastiška. Kaip tik pradėjo snigti...
Aš esu labai laiminga, turėdama galimybę ir vėl atvykti į Lietuvą. Praėjo net dveji metai, kuomet aš paskutinį kartą lankiausi Vilniuje. Tiesa, atvykstu su beveik ta pačia muzikantų grupe, tačiau šį kartą į savo programą mes įtrauksime orkestrą ir chorą. Be to, atliksime kelis muzikinius kūrinius, kurių Vilniaus auditorija tikrai dar niekur negirdėjo. Žinoma, grosime ir senas, visų pamėgtas, hitais tapusias dainas.
Nors aš neišleidau jokio albumo tarp praėjusio ir šio pasirodymų, bet laikau sukryžiavusi pirštus (juokiasi), kad kitą kartą koncertuodama Vilniuje, aš būsiu ne tik išleidusi 16-ąjį albumą, bet ir pagrosiu absoliučiai niekam iki tol negirdėtų dainų.
Išpopuliarėjote, nes niekas iki tol klasikiniams kūriniams nebuvo suteikęs savotiško elektroninio skambesio. Kita vertus, keliuose albumuose smuiku griežiama muzika turi rokenrolo, džiazo prieskonio. Taigi, šis koncertas bus labiau Antonijaus Vivaldi ir Piotro Čaikovskio kūrinių interpretacijos, ar vis tik džiazuosite?
Tiesa pasakius, jis bus viso to miksas. Žinoma, visi žino smuiko galimybes ir aš pati pradėjau savo muzikinę karjerą grodama būtent klasikinius kūrinius ir ilgai vien tik juos tegrojau. Vėliau viskas pasikeitė – panūdau scenoje ne tik pasilinksminti pati, bet ir suteikti malonumą žiūrovams. Klasikinė muzika yra mano pašaukimas... tarsi vitaminai, suprantate?
Todėl nieko nuostabaus, kad klasikinė muzika – mano pasirodymo pagrindas. Tačiau ant scenos lipu su grupe ir noriu eksperimentuoti, pasižiūrėti, ką dar galiu nuveikti ar kaip surengti mažiau klasikinį pasirodymą. Tikrai labai sunku nustatyti vieną žanrą ar muzikos rūšį, kuris apibūdintų mūsų koncertą. Vienu metu jis instrumentinis ir elektroninis,
Šis pasirodymas tarsi filmą, kuriame gausu skirtingų garso takelių. Keletas mano grojamų dainų būtent ir yra iš filmų... Be to, muzika yra mano gyvenimas, o atvykus į šalį, kurios kalbos aš nesuprantu, tai ir man, ir kitiems suprantama kalba.
Dailininkai ar režisieriai turi mūzą, azartiškas asmenybes nenustoja lankiusi fortūna, o kas jums yra inspiracijos šaltinis?
Tiesa pasakius, daug kas. Pavyzdžiui, aš noriu, kad mano koncertuose, dėl didžiulės emocinės iškrovos žmonės apsiverktų... Ne, geriausiai būtų, jog išverktų savo akis. Aš pati grodama smuiku scenoje kartais būnu itin liūdna. Vaikystėje įsimylėti šį instrumentą mane privertė ne tie smuiko virtuozai, kurių grojimo technika buvo nepriekaištinga, bet tie, po kurių koncerto išeidavau ašarodama. Aš buvau vos septynerių, tačiau jau žinojau, kas yra „būti paliestam muzikos“.
Be to, kuomet aš išgirstu žmones sakant, kad jiems patinka mano muzika arba, kad jie nori jos klausyti įvairių progų metu, man yra labai malonu. Šios akimirkų nuotrupos yra itin svarbios mano kūrybai. Jei aš galiu būti kažkieno malonaus atsiminimo dalimi, net ir labai maža, arba pravirkdyti savo pasirodymo metu – tai irgi yra mano inspiracijos šaltinis.
Užsiminėte, kad šiame koncerte ant scenos pasirodysite su choru ir orkestru. Kokią dalį koncerto tai užims?
Su choru atliksime tik kelias dainas. Žinote, mano pasirodymai niekuomet nebuvo vienodi. Galbūt juose per daug smuiko (juokiasi), bet nuo to aš neišsisuksiu, ar ne? Be to, su manimi grojantiems gitaristams aš tikrai leidžiu pasoluoti, lygiai taip pat leidžiu pasireikšti ir kitiems. Tad šou prasme – pasirodymas bus itin spalvingas.
O kalbant apie orkestrą arba chorą, grosiantį kartu su manimi... man viskas tikrai greitai pabosta – tiek kuriant albumus, tiek ir pasirodymus – todėl stengiuosi, kad smuikas neįgristų, todėl keletą numerių pasirodyme ir atliksiu su choru. Tada ir man nebus nuobodu, ir klausytojai bus patenkinti. Atliksime keletą vilniečiams dar negirdėtų kūrinių, kurie man labai patinka, tačiau juos gyvai groti išdrįsau tik praėjusiais metais. Tai labai gražūs, erdvės pojūtį suteikiantis ir labai vizualūs numeriai.
Pavyzdžiui, aš noriu, kad mano koncertuose, dėl didžiulės emocinės iškrovos žmonės apsiverktų... Ne, geriausiai būtų, jog išverktų savo akis.
Nors tai buvo seniai, bet šalia muzikos jūs nusifilmavote ir keliuose kino juostose. Sakykit, niekada nejautėte pašaukimo vaidinti?
(Ilgai juokiasi) Aš tikrai neturiu pašaukimo vaidybai. Man labai pasisekė, kad prieš daugybę metų man pasiūlė suvaidinti princesę Zobeidę filme „Arabijos naktys“ (2000-aisiais pasirodęs fantastinis nuotykių filmas – aut.past.)... Tačiau man šiek tiek gėda, kuomet žmonės man sako, jog ne tik matė šį filmą, bet ir turi jo kopiją namuose. O aš suvaidinau tik mažytį vaidmenį vienoje iš filme esančių istorijų. Žinoma, tai buvo puiki patirtis, bet tikros aistros vaidybai aš nejaučiu. Manau, yra žmonių, gimusių vaidinti, o aš – gimusi groti ir tuo mėgaujuosi. Galbūt man patiktų filmams kurti muziką, nes aš iš esmės mėgstu kiną. Filmus, jei tik turiu laiko, žiūriu nuolatos, bet niekuomet nesusimąsčiau: „Hm, aš norėčiau būti žmogumi, esančiu kitoje ekrano pusėje.“
Nežinau, ar praėjusį kartą lankydamasi Vilniuje radote laiko apžiūrėti patį miestą. Kaip bus šio vizito metu – gerbėjai galės jus išvysti skriejančią Lietuvos sostinės gatve?
Tikrai gaila, kad šį kartą būdama Vilniuje aš neturėsiu laiko pasivaikščiojimams. Prisimenu, kad praėjusį kartą pasilikau diena ilgiau ir ją skyriau pasivaikščiojimui po miestą. Buvo fantastiška. Kaip tik pradėjo snigti, aš išvedžiau pasivaikščioti savo šunį, mano vaikinas ir senelė buvo atvykę kartu su manimi. Mes turėjome laiko net kalėdiniam apsipirkimui! Tad visi namiškiai ir draugai 2010-aisiais gavo dovanų, pirktų Lietuvoje. Tačiau šį kartą po Vilniaus iš karto keliausiu į Taliną ir apžiūrėti miesto laiko tiesiog neliks.
Vanessa Mae koncertas įvyks jau gruodžio 13 dieną „Pramogų arenoje“ Vilniuje. Daugiau informacijos ieškokite interneto svetainėje Makroconcert.lt. Visi norintys bilietus įsigyti gali internetinėje svetainėje Bilietai.lt.
Skaitydami interviu galite pasiklausyti ir muzikinio fono – Vanessa Mae kūrinio „Storm“: