Vasara: ko ir kiek gerti?

Esama įvairių rekomendacijų. Pavyzdžiui, kad vasarą vietoj kavos verčiau rinktis žaliąją arbatą arba kad būtina išgerti bent pora litrų vandens. Atostogos prie jūros ir ežerų, vakarėliai ir iškylos gamtoje yra progos, per kurias vaišinamės pačiais įvairiausiais gėrimais. Tik neretai malšiname ne troškulį, bet organizmui „dovanojame“ nereikalingas kalorijas.

Vanduo. Tai pats natūraliausias ir sveikiausias gėrimas. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kurios gyventojai net atsukę vandentiekio čiaupą gali džiaugtis tyru vandeniu iš giluminių gręžinių. Jį galima drąsiai pilti į ąsočius ar grafinus ir siūlyti net iškilmingų švenčių proga. Skoniui pagerinti galima įmesti mėtų ar rozmarino šakelę, citrusinių vaisių skiltelę ar agurko griežinėlį. Vandens reiktų gerti tiek, kiek norisi, nes kiekvienas žmogus bei jo gyvenimo būdas skirtingas. Galbūt dirbdama vėsiame biure išgersite tik dvi stiklines vandens, o ilsėdamasi prie jūros – ir kelis litrus.

Vanduo buteliuose. Parduotuvėse galima įsigyti ir mineralinio, ir paprasto vandens, supilstyto į butelius. Daug mineralų turintis, aitresnio skonio vanduo tinka prie „sunkesnių“ patiekalų – įvairių kepsnių, mėsos užkandžių, mažiau – prie įvairių salotų, vegetariškų ar paukštienos patiekalų. Kai tenka karštesnę dieną darbuotis ir todėl daug prakaituojama, mineralinis vanduo naudingas, nes organizmas gauna mineralų, kurių būna netekęs. Paprastas vanduo buteliuose neturi šio poveikio. Jį pravartu pirkti, kai išsiruošiate į kelionę arba atostogaujate kaime, kur vandens šaltinis – šulinys. Jei nesate tikri, kad šulinio vanduo švarus ir neužterštas nitratais, verčiau gerkite pirktą parduotuvėse.

Kava. Kava kelia kraujospūdį, todėl ją gerti reiktų saikingai. Vasarą daugelyje kavinių prie puodelio espreso siūloma ir stiklinė vandens, kadangi kava pagreitina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Tai iš pietinių Europos valstybių atėjusi tradicija. Negana to, vanduo paryškina kavos skonį. Dažnai vasarą žmonės išgeria pernelyg daug kavos to net nejausdami, nes mėgaujasi šalta, kuri kavinėse gaminama su įvairiais skonį stiprinančiais priedais, į ją dedama daug ledo ir žmogus nepajunta tikrojo gėrimo stiprumo. Tačiau tai nereiškia, kad taip gaunama mažiau kofeino.

Arbata. Žalioji arbata yra vienas labiausiai gaivinančių ir tonizuojančių gėrimų. Vis dar populiarus įsitikinimas, kad per karščius geriau gaivina šalti gėrimai. Iš tiesų būtent tada, kai išgeriame karšto gėrimo, kūnas atvėsta greičiau. Tik ir čia svarbu nepamiršti saiko, nes ir juodojoje, ir žaliojoje arbatose esama kofeino. Todėl prieš miegą verčiau užsiplikyti puodelį žolelių – mėtų, ramunėlių ar šalavijų.

Kokteiliai. Tiek ledų, tiek įvairių uogų ir vaisių kokteiliai yra populiarūs vasaros gėrimai. Tačiau teisingiau į juos būtų žvelgti kaip į desertus. Daugelyje jų gausu cukraus. Todėl troškulio jais verčiau nemalšinti, bet saikingai mėgautis kaip bet kokiu kitu skanumynu. Tiesa, jei ekologiškų uogų ar vaisių kokteilį gaminatės namuose ir nededate į jį jokių priedų – gaunate tikrą vitaminų „bombą“.

Gazuoti gėrimai. Išskyrus tai, kad jie yra skanūs, daugiau kažin ar ką gera apie juos galima pasakyti. O ir jų atsigėrę, troškulį labai greitai pajuntame ir vėl. Todėl jie neturėtų būti vertinami kaip vandens pakaitalas. Panašiai kaip ir įvairiais desertais, limonadais galima mėgautis, juos skanauti, tačiau neprarandant saiko jausmo. Vienas iš patarimų – pirkti kuo mažesnėse talpose. Tai ypač svarbu, jei šeimoje yra vaikų. Jie nuo mažens turėtų būti mokomi, kad troškulio malšinimas ir įvairių gėrimų ragavimas bei mėgavimasis jais yra du skirtingi dalykai.