Vedė romantiškiausias šiuolaikinis poetas Mantvydas Leknickas: „Knygas rašiau įkvėptas meilės Gintarei“

Lygiai prieš metus Preiloje paprašėte Gintarės rankos. Kiek laiko iki tol praleidote kartu? 

Su Gintare susipažinome mokykloje, labai seniai. Spėjame, kad tai buvo kokie 2005-ieji metai. Vos tik ją pamatęs, iškart supratau, kad vieną dieną ji bus mano žmona. Taip ir nutiko.

Ar kilo nesutarimų dėl to, kaip turėtų atrodyti jūsų vestuvių diena?

Vestuvių planavimas ir organizavimas buvo malonus, nes abu panašiai įsivaizdavome šią dieną. Iš pradžių svajojome susituokti prie jūros, tačiau nusprendėme oficialią dalį įamžinti Kaune – mieste, kuriame abu gimėme, augome ir susipažinome.

Po vestuvių vyksite kopinėti medaus?

Po vestuvių iškart vyksime medaus mėnesiui i Zanzibarą. Pasirinkome šią, kol kas ne visai populiarią kryptį, nes norėjome vengti didelių turistų srautų ir bent kiek pažinti Afriką.

Dažnai esate tituluojamas romantiškiausiu, švelniausiu socialinių tinklų poetu – jus seka tūkstančiai merginų ir moterų. Šeimos sukūrimas davė postūmį kūrybai?

Esu įsitikinęs, kad svarbiausia ir aukščiausios vertės kūrinys – šeima. Abi knygas rašiau įkvėptas meilės Gintarei, tad, jei kalbame apie rašymą, esu ir buvau įkvėptas jau labai labai seniai.

Rašote apie jausmus, ne vienerius metus gilinatės į žmonių emocijas ir tarpusavio santykius. Kuo jūs pats vadovaujatės santykiuose? Kaip juos puoselėjate?

Santykiuose svarbiausias – pasitikėjimas. Jei jis tvirtas, tuomet niekas nebaisu, o bet kokie iššūkiai tampa įveikiami. Santykius reikia puoselėti kasdien, juk mažose detalėse ir slypi visos paslaptys. Linkiu visiems atrasti grožį net ir rutinoje.

Ar dabar, suradus savo gyvenimo meilę, jau galite atsakyti į klausimą, tai koks vis dėlto tai jausmas?

Kadangi šį jausmą buvau radęs jau seniai, nesunku atsakyti. Pats geriausias. Nepakartojamas. Užburiantis. Ir, svarbiausia, skatinantis būti dėkingu už galimybę patirti nuostabiausią jausmą pasaulyje.