Vedėja tapusi Liveta Kazlauskienė: „Skubame į pagalbą Ingridai, nes scena – mūsų šventovė“

Netrukus LNK televizijos eteryje pasirodys jūsų šeimos realybės šou „Kaip Liveta pasakys“. Pavadinimas intriguoja. Ar save laikote valdinga moterimi, jūsų žodis šeimoje paskutinis?

Su Petru ne tik santuokoje, bet ir scenoje esame jau 28 metus. Matome, kad dukra pasirinko tokį patį kelią. Ką gi – upės neužtvenksi. Bet mes žinome, kaip sunku vienai. Šou verslas pavojingas merginai: tamsoje tenka važiuoti į koncertus, o po jų galima susidurti su nemandagiais vaikinais. Todėl ieškosime Ingridai scenos parnerio. Dukra dar tik pradeda savo kelią ir mes galime jai patarti. Be to, skubame į pagalbą Ingridai, nes scena – mūsų šventovė, ji maitina mūsų šeimą ir mes žemai lenkiamės klausytojams. Nenorime, kad dėl dukros tektų raudonuoti.

Pavadinimas „Kaip Liveta pasakys“ reiškia, kad pasitarusi su Petru ir pažiūrėjusi Ingridai į akis spręsiu, koks partneris tinkamas. Ar laikau save valdinga? Taip, ir nebijau to. Žinau, ko noriu iš gyvenimo. Patyriau ir skriaudos, ir patyčių, taigi nusprendžiau pati imti vairą į rankas ir būti savo gyvenimo laivo kapitonė. Turime savo šeimos viziją, savo taisykles ir įstatymus.

Šiame projekte, kaip teigiama, ieškosite dukrai scenos partnerio. Bet galbūt iš tikrųjų žento? Kokiomis savybėmis jis turėtų pasižymėti?

Žiūrovų laukia iš tiesų intriguojantis realybės šou – daug muzikos ir geros nuotaikos su pačiais šauniausiais vaikinais iš visos Lietuvos! Mūsų ieškomam dukters scenos partneriui svarbiausi reikalavimai: kad išmanytų muzikos raštą, puikiai dainuotų, būtų kultūringas, atsidavęs darbui, gerai elgtųsi su Ingrida.

O vyro paieškų šiais laikais net neįsivaizduoju – juk ne viduramžiai. Tačiau, prakalbus apie būsimą žentą, man visai nesvarbu, ar jis būtų susijęs su muzika. Galėtų būti ir statybininkas, paprastas vaikinas. Svarbiausia, kad patiktų dukrai, kad Ingrida jaustųsi laiminga. Man žentas būtų lyg sūnus.

Liveta, jus žmonės geriausiai pažįsta kaip dainininkę, bet jūs taip pat vedate renginius, dalyvaujate projektuose, išbandėte ir politikos sritį. Kuri veikla jums maloniausia, o kuri suteikia daugiausia streso?

Kai vyras sirgo ir negalėjome kartu koncertuoti, labiau susitelkiau į aplinką, kurioje gyvename. Mačiau, ko reikia, kad galėtume pagerinti sąlygas, buvo daug dalykų nesutvarkyta. Siekdama tų tikslų ir papuoliau į politiką. Bet ten – labai daug streso. Daug daugiau nei šou versle. O didžiulį džiaugsmą, žinoma, teikia dainavimas scenoje.

Visada pasižymėjote geranoriškumu, noru padėti kitiems. O ar nenusvyra rankos susidūrus su žmonių abejingumu, negatyvumu?

Kas labai nuvilia – kad žmonės gerus dalykus greitai pamiršta, be to, pernelyg saldžialiežuvauja pamatę asmenį iš televizijos. Ir politikus vertina ne pagal nuveiktus darbus. Iš tikrųjų politika – tai ta sritis, kurioje patyriau daugiausia nuoskaudų. Bet dabar stengiuosi nekreipti dėmesio, kaip kas kam atrodo ir visada ieškoti pozityvumo, daryti tai, kas teikia malonumo. Iš tikrųjų antroje gyvenimo pusėje norisi patirti kuo daugiau teigiamų, šviesių emocijų.

Dainuodami šeimyniniu duetu neabejotinai patyrėte daugybę įsimintinų nuotykių. Gal galite keliais pasidalyti?

Tikrai jų buvo daug. Kartą Varėnoje netikėtai užsitrenkiau grimo kambaryje. Atlikęs kelias dainas be manęs, Petras atėjo ieškoti. Kitą kartą teko koncertuoti šaltoje salėje žiemą. Nežinojau, kad kai šalta, reikia oro įkvėpti ne pro burną, o pro nosį, taigi vidury koncerto nutrūko mano balsas. Apsipyliau ašaromis. Petras pasakė žiūrovams, kad jei kas turėtų zuikio taukų, aš galėčiau tęsti programą. Staiga vienas vyras atsistojo, užsidėjo kepurę ir išėjo. Atnešė zuikio taukų – matyt, gyveno netoli, buvo medžiotojas. Atsigavo balsas ir dar du koncertus atlikau. Tai labai geras vaistas. Dar po koncertų esame gavę ir gyvą ožkytę, ir poniuką, deja, dovanų negalėjome priimti (šypsosi).

Kokia judviejų su Petru darnių ir ilgalaikių santykių paslaptis?

Poroje reikia būti ir kantriam, ir palaikančiam, ir iš abiejų pusių turi būti pagarba vienas kitam. Santuokoje yra tam tikros taisyklės, mes abu žinome tas ribas, gerbiame jas. Su Petru esame jau laiko patikrinti gyvenimo draugai. Jis manimi labai rūpinosi, kai man buvo blogai, ir aš – juo, kai sirgo. Tiesa, vieną patarimą galiu duoti. Kilus konfliktui, niekada nereikia ieškoti teisybės tą pačią dieną. Tai emocijų antplūdis, emocinis mūšis ir jis turi įvykti. Norint išsiaiškinti, reikia laukti kitos dienos. Kita diena visada atneša geras žinias.

Jei nebūtumėte tapusi dainininke, kaip manote, kas dabar būtumėte?

Turbūt verslininkė. Šou pasaulis – taip pat verslas. Petras yra kūrėjas, o aš jo produkcijos platintoja, skleidėja.

Pakalbėkime apie grožį. Kaip puoselėjate ir prižiūrite savo kūno formas, ar daug dėmesio skiriate mitybai, sportui?

Anksčiau sau atrodžiau stora, nors buvau liekna. O dabar sau atrodau gerai, nors kiti sako, kad esu stora. Aš jiems atšaunu: pasidarykit nuotrauką ir ištempkit per visą televizoriaus ekraną, pažiūrėsit, kaip atrodysit. O jei rimtai, puoselėdama grožį, pavasarį veidą ir dekoltė sritį prausiu beržų sula, kad gaučiau daug naudingų medžiagų, mineralų. Odai stengiuosi naudoti kuo natūralesnius produktus. Į mitybą taip pat kreipiame dėmesį. Net 11 metų buvome vegetarai (Petras, tiesa, 15), nevartojame alkoholio, neturime žalingų įpročių. Su savo augintine Bella kas rytą ir kas vakarą važinėjame elektriniu paspirtuku. Nors atrodo apgaulingai, po pirmojo pasivažinėjimo skaudėjo viso kūno raumenis, o nulipus drebėjo keliai.

Be kokios grožio procedūros negalite išsiversti?

Nusipraususi šiltu vandeniu turiu atgaivinti odą vėsiu – taip poras atveriame, išvalome ir užveriame. Taip pat visada naudoju makiažo servetėles. Nors kai kurie sako, kad gal negerai, man jos patinka. Tai tarsi kasdienis masažas veidui, suaktyvinantis odą. Po procedūros nuplaunu veidą drungnu vandeniu.

Jau daug metų nesikeičia jūsų jaunatviško įvaizdžio dalis – šukuosena. Ar niekada nenorėjote nusikirpti plaukų?

Man ilgi plaukai – moteriškumo simbolis. Niekada nenorėjau trumpų. Kai kartą vaikystėje juos nukirpo, patyriau didžiulį stresą. Čia kaip Samsonui – nurėžė plaukus ir dingo visos galios (šypsosi). Na, o priežiūrai perku pigiausius šampūnus – varnalėšų, dilgėlių. Kai išbandžiau brangius, ėmė slinkti plaukai.

Rugsėjo 20-ąją švęsite savo gimtadienį. Ar laukiate jo?

O taip, labai. Laukiu to pabėgimo į šiltus kraštus. Paprastai visada tokiu metu išvykstame – neplanavę, dažnai įsigyjame paskutinės minutės bilietus. Mano gimtadienis rugsėjo 20-ąją, Petro 21 dieną, o pase padaryta klaida ir parašyta 27-oji – tai taip ir švenčiame visą savaitę (juokiasi). Vieni kitus išbučiuojam, pasisveikinam. Materialių dovanų mums nereikia. Tiesa, šiemet man Petras padovanojo balto aukso žiedą su briliantu. Esu jam labai dėkinga, bet dabar galvoju – o kaip man jį pradžiuginti?!

Ko sau norėtumėte palinkėti ateityje? Kokių svajonių turite?

Sveikatos. Ir susikaupti naujai kompaktinei plokštelei. Kūrinių jau yra, lieka susikaupti (šypsosi).