Džiugios žinios! Filmų „Išgyventi vasarą“, „Šventasis“, „Nova Lituania“ prodiuserė Marija RAZGUTĖ (35) pelnytai gali vadintis viena veikliausių kino profesionalių Europoje. Įveikusi atranką, šią savaitę ji dalyvauja „European Film Promotion“ tinklo organizuojamoje programoje „Producers on the Move“.
Įprastai per Kanų kino festivalį vykstantis renginys šiemet kviečia prodiuserius susitikti internetu. Tačiau dėl to Marija nusipelno ne mažesnių sveikinimų!
Turbūt kvaila klausti, ar nudžiugai sužinojusi, kad patekai į vieną svarbiausių kino prodiuserių renginių Europoje?
Man regis, vos šešetas lietuvių yra turėję galimybę jame dalyvauti. Šalis teikia vieną kandidatą, tad pirmiausia aš perėjau atranką Lietuvoje. Kaip kokioje „Eurovizijoje“! (Juokiasi.) O tuomet reikėjo tikėtis, kad pateksiu į Europos šalių dvidešimtuką... Man tai tikrai didžiulis įvertinimas! Mano darbai pastebėti tarptautiniu lygiu.
Šiaip kiekvienas prodiuseris gali užsiimti savireklama į valias, bet į „Producers on the Move“ pateksi tik tuomet, kai konkrečiais pavyzdžiais įrodysi, kad esi vertas. Neužtenka būti vien žinomam savo šalyje. Taip pat mane džiugina naujų pažinčių galimybė. Tai didžiausias prodiuserio kapitalas – žinoti, kam paskambinti, kai reikia pasitarti, pasiūlyti, gauti. Dėl šios programos galėsiu praplėsti savo pažinčių tinklą Europoje su prodiuseriais, pardavimo agentais ir sprendimų priėmėjais. Gavau tikrų tikriausią prizą!
Kuriant „Nova Lituania“ prireikė istorijos žinių, nes mano karjeroje tai buvo pirmasis istorinis filmas.
O be pažinčių? Išmoksi ko nors naujo?
Taip! Turėsime apskritojo stalo diskusijų, pristatysime savo filmus, dalysimės nuomonėmis. Aš ketinu pristatyti naują Karolio Kaupinio filmą „Nova Lituania“, prie kurio šiuo metu dirbame. Taip anksti išgirsti kolegų iš visos Europos pastabas ir nuomones man labai reikšminga. Taip pat mūsų laukia sesija su kino paramos fondu „Eurimages“. Žiūrėsime du filmus, prie kurių fondas dirbo, ir tuomet juos analizuosime kaip atvejus. Žodžiu, daug įdomybių, kurių „Google“ nerasi...
Gal gali skaitytojams apie prodiuserio darbą pasakyti ką nors, ko jie taip pat „Google“ nerastų?
Jei filmą galime pavadinti projektu, tai prodiuseris yra kaip projekto lyderis. Su juo turi būti malonu ir įdomu dirbti. Štai kodėl prodiuseris privalo nuolat mokytis. Jei padarei vieną filmą, nereiškia, kad ir kitas bus toks pats. Kaskart reikės naujų žinių. Pavyzdžiui, kuriant „Nova Lituania“ prireikė istorijos žinių, nes mano karjeroje tai buvo pirmasis istorinis filmas. Turėjau sugalvoti, kur rasti istorinių kostiumų, kurių Lietuvoje nebuvo, bet atsirado Čekijoje, ir taip toliau. Su kiekvienu filmu išmoksti labai daug. Tavo žinios komandą turi vesti į priekį. Ir pats privalai būti komandos priekyje.