Veiksminga alternatyva policistinių kiaušidžių sindromo gydymui
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai sveikatos sutrikimas, paveikiantis moters reprodukcinę funkciją, metabolinius vyksmus moters kūne bei psichologinį būvį. Įvairių šaltinių duomenims PKS paveikia 8–13 proc. vaisingo amžiaus moterų, o jo gydymas neretai tampa tikru iššūkiu. Įprastai skiriami vaistai dažnai turi būti vartojami ilgą laiką ir didelėmis dozėmis, o, pavyzdžiui, D-chiro-inozitolio ir chromo pikolinato papildo efektyvumui pakanka vos vienos tabletės per parą, jo vartojimas gali trukti perpus trumpesnį laiką.
PKS sergančios moterys turi įvairių nusiskundimų: reprodukcinės funkcijos (menstruacinio ciklo sutrikimas, nevaisingumas, nėštumo komplikacijos), medžiagų apykaitos (atsparumas insulinui, prediabetas, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas), psichologinės problemos (depresija, nerimas).
Pacienčių, sergančių PKS, gydymas yra kompleksinis – medikamentinės priemonės derinamos su tinkamais mitybos įpročiais, pakankamu fiziniu aktyvumu. Paprastai gydymas skiriamas kiekvienai pacientei individualiai, pagal vyraujančius nusiskundimus, pvz., esant ciklo sutikimui, skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės, o siekiant pastoti, skiriami lytinių ląstelių brendimą skatinantys medikamentai.
Viena svarbiausių PKS atsiradimo priežasčių yra audinių atsparumas insulinui. Tai – kasos išskiriamas hormonas, reguliuojantis gliukozės bei kitų medžiagų apykaitą. Dėl audinių atsparumo insulinui organizmo ląstelės nereaguoja į normalią insulino koncentraciją ir kasa ima išskirti didesnį insulino kiekį, išsivysto būklė, vadinama kompensacine hiperinsulinemija.
Atsparumas insulinui bei kompensacinė hiperinsulinemija tiesiogiai ir netiesiogiai didina vyriškų lytinių hormonų (androgenų) gamybą PKS sergančių moterų kiaušidėse bei antinksčiuose, dėl to atsiranda tokių požymių kaip aknė, padidėjęs kūno plaukuotumas bei sutrinka lytinių ląstelių brendimas kiaušidėse. Atsižvelgiant į šį patogenezės mechanizmą, pacienčių, sergančių PKS, gydymui, be kitų medikamentų ir nemedikamentinių priemonių, yra svarbūs preparatai, kurie didina audinių jautrumą insulinui.
Bene geriausiai žinomi medikamentai, didinantys audinių jautrumą insulinui, yra metforminas ir glitazonai, tačiau dėl sukeliamų nepageidaujamų reakcijų jie nėra noriai vartojami pacienčių. Inozitolio grupės preparatai gali efektyviai mažinti audinių atsparumą insulinui ir sukelia reikšmingai mažiau nepageidaujamų reakcijų lyginant su minėtais preparatais.
Didžiausią įtaką simptomų mažinimui turintys inozitolio izomerai yra myo-inozitolis (MYO) bei D-chiro-inozitolis (DCI), kurie prisideda prie gliukozės metabolizmo reguliavimo. Deja, MYO aktyvumą mažina didelė gliukozės koncentracija, todėl norint pasiekti terapinį poveikį esant hiperglikeminėms būklėms reikalingos didelės MYO dozės ir ilga vartojimo trukmė. O DCI veikia per kitus molekulinius mechanizmus, todėl jo efektyvumui gliukozės koncentracija įtakos neturi.
Vartojamas kaip maisto papildas DCI sumažina atsparumą insulinui ir normalizuoja metabolinius procesus PKS sergančioms pacientėms. Mikroelementas trivalentis chromas taip pat dalyvauja gliukozės metabolizme, gerindamas gliukozės patekimą į ląstelę tuo pačiu keliu, kaip MYO, tačiau chromo veiksmingumui nedaro įtakos didelė gliukozės koncentracija.
Grynas trivalentis chromas iš žarnyno pasisavinamas labai prastai – tik iki 2,5 proc. suvartoto chromo patenka į kraujotaką. Trivalentis chromas, sujungtas su pikoline rūgštimi, t. y. chromo pikolinato (CrP) pavidalu, iš žarnyno pasisavinamas reikšmingai geriau. Taigi, kartu vartojant DCI ir CrP audinių jautrumas insulinui yra veikiamas dviem molekuliniais keliais, jų efektyvumo nemažina didelė gliukozės koncentracija ir gaunamas teigiamas klinikinis efektas.
Papildykite savo racioną maisto papildais INOVO, kuriuos galite įsigyti: https://www.eurovaistine.lt/inovo-30-dengtu-tableciu
Paruošė gydytoja-ginekologė Rūta Bartašienė