Vėlyva motinystė? Mokslininkai įžvelgia privalumų
Didėjant moterų emancipacijai, apskritai evoliucionuojant visuomenei, neišvengiamai vėluoja motinystė. Sulaukus trisdešimties dar neturėti vaikų tampa norma. Bet tik ne tų moterų giminaičių ir vyresnės kartos akimis. Jei jums dėl to priekaištaujama, nuo šiol turėsite svarų atkirtį, kodėl dar neturite vaikų ar vėlai jų susilaukėte – mokslininkai šioje situacijoje rado privalumų.
Žurnale „Population and Development Review“ neseniai buvo paskelbta, kad vaikai, kurių susilaukia vyresnės moterys, gimsta geresni. Įvairiomis prasmėmis.
Mokslininkai ištyrė 1,5 mln. Švedijos gyventojų duomenis siekdami atrasti ryšį tarp motinos amžiaus, kuomet ji susilaukia vaikų, ir tų vaikų fizinio bei protinio išsivystymo.
Nors iš vienos pusės sulaukti vaikų, kai moteriai netoli keturiasdešimties, yra rizikinga (padidėja įvairių ligų tikimybė, vaikas gali gimti per mažo svorio, sirgti Dauno sindromu, autizmu, mama gali patirti persileidimą ir t. t.), jei viskas klostosi gerai, vėlai gimdžiusios mamos užaugina sveikesnius, aukštesnius ir labiau išsilavinusius vaikus, palyginti su jaunomis mamomis.
Tiesa, mamų amžius čia nelabai kuo dėtas, jos neaugina vaikų kaip nors smarkiai kitaip, nei 10–20 metų jaunesnės moterys, – svarbu tai, kad kuo vėliau mamos gimdo, tuo vėlesniais metais jos sulaukia vaikų. Ką tai duoda vaikui? Kai viskas taip sparčiai vystosi – kalbame tiek apie medicinos pažangą, tiek apskritai apie technologijas, socialinius pokyčius, mažesnį jaunų žmonių mirtingumą, gimti kuo vėliau yra gerai.
Pažanga pagerina žmonių gyvenimo kokybę, tad vėliau gimęs vaikas turi didesnę galimybę būti visapusiškai išsilavinęs, sveikas ir t. t.
Visa ta pažanga pagerina žmonių gyvenimo kokybę, tad vėliau gimęs vaikas turi didesnę galimybę būti visapusiškai išsilavinęs, sveikas ir t. t. Pagalvokite, kaip mūsų gyvenimas būtų pasikeitęs, jei būtume gimę dešimtmečiu vėliau? O jei dvidešimčia metų?
Tyrėjų duomenimis, dabar vidutinis europiečių moterų, susilaukiančių pirmojo vaiko, amžius yra maždaug 28-eri metai, nors, tarkime, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje šis vidurkis yra apie 30 metų. Švedijoje 2013-aisiais ketvirtadalis moterų gimdė sulaukusios 35-erių ir dar vėliau (1968-aisiais tokių moterų buvo tik 10 proc.).
Taigi nors moterų vaisingumas su metais mažėja, tikimybė, kad joms gimęs vaikas užaugs sveikas, išsilavinęs ir aukšto ūgio, yra didelė. Mokslininkų teigimu, tyrimo rezultatus pritaikyti galima daugeliui Europos šalių, taip pat JAV.
Nors vis dėlto galima įžvelgti ir kitų vėlyvos motinystės privalumų – vyresnės moterys būna brandesnės, ramesnės ir labiau tam pasiruošusios – tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
Moterys vėliau pradeda gimdyti vaikus dėl įvairių priežasčių – dabar jos labiau siekia išsilavinimo, karjeros, turi didesnių perspektyvų. Taip pat jaučia didesnę atsakomybę kurdamos šeimą, nori tvirtai stovėti ant kojų. Labiau rūpinasi kontracepcija, tad išsivysčiusiose visuomenėse rečiau pasitaiko neplanuotų nėštumų.
Iš kitos pusės, vėliau ir ištekama, tad kartais vaikų nesusilaukiama anksčiau, nes nėra, su kuo tai padaryti, arba kuriami neįpareigojantys santykiai.