Venų varikozė – grožio ar sveikatos problema?

Doc. dr. Lolita Rapolienė

Klaipėdos universitetas

UAB „Baltic Medics“ Uosto poliklinika

Kas yra kraujagyslių tinklas?

Varikozinė venų liga (VVL) – dažniausiai lėtinių venų ligų forma, kurios atsiradimui ir vystymuisi turi įtaką genetiniai ir aplinkos veiksniai. Rizikos veiksniai išsivysti VVL yra: paveldimumas (galimai autosominis dominantinis su nepilnu prasiskverbimu), lytis (moteriška), amžius, nėštumas, ūgis, nutukimas, mažas judrumas, vidurių užkietėjimas ir darbo sąlygos, tokios kaip stovimas arba sėdimas darbas, šiluminė aplinka, kontraceptikų vartojimas, nesveika mityba, kojų traumos, giliųjų venų trombozė, įgimtas Klippel-Trenaunay sindromas.

Remiantis moksliniais tyrimais, venų ligų rizika 59,8 karto didesnė tiems, kurie dažnai kilnoja sunkius objektus, 6,95 karto, kurie geria < 5 puodelių vandens per dieną, 4,27 karto, kurie retai ar niekada nevalgo skaidulų turinčio maisto, 3,65 kartus, kurie stovi > 4 val./d., 3,34 karto, kurie tuštinasi nereguliariai, 3,10 karto, kurie dirba stovimą darbą, 2,86 karto, kurie miega < 8 val./d., 2,53 karto rūkoriams.

Taigi, dalis rizikos veiksnių yra susiję su gyvensena ir turėtų būti modifikuojami, jei norime save apsaugoti nuo VVL išsivystymo.

Venų varikozės paplitimo duomenys labai skirtingi, priklausantys nuo regiono, diagnostikos tikslumo, gydymo išteklių prieinamumo, gali siekti iki 73 % moterų ir iki 56 % vyrų. Voratiklinės venos randamos iki 80 proc. populiacijos. Lėtinis venų nepakankamumas nustatomas iki 40 proc. moterų ir 17 proc. vyrų.

Venų susirgimų daugėja su amžiumi, yra linijinė koreliacija. Lyginant 20 ir 79 metų žmones, varikozės atvejų padaugėja nuo 12 iki 60 proc. Galima sakyti, kad daugiau nei pusė 50-mečių sirgs kokia nors venų ligos forma.

Kas lemia venų, o vėliau ir aplinkinių audinių pokyčius?

Kaip jau žinoma, venomis kraujas grįžta į širdį. Jo tekėjimą ir kryptį užtikrina šiose kraujagyslėse esantys vožtuvai, kurių veiklą kontroliuoja raumenys. Raumenims atsipalaidavus, sveiki venų vožtuvai užsidaro ir kraujas tekėti priešinga kryptimi nebegali.

Tačiau jei venų vožtuvai tampa nesandarūs, dalis kraujo grįžta atgal ir kaupiasi kojų kraujagyslėse. Kraujo stazė ir su tuo susijęs deguonies badas sutrikdo medžiagų apykaitą ir didina nepageidaujamo reaktyvaus deguonies kiekį, didėja uždegiminių, krešėjimą skatinančių ir kitų kraujagyslės pažeidimą didinančių ląstelių, baltymų, kurie ardo tarpląstelinį tinklą – tuomet venų vožtuvai ir kraujagyslių sienelės storėja, audiniai randėja, vyksta paviršinių venų transformacija.

Padidėjus kraujo spaudimui venose, tai persiduoda smulkiosioms kraujagyslėms – kapiliarams, todėl sutrikdoma mikrocirkuliacija, atsiranda deguonies badas gilesniuose sienelės sluoksniuose, vystosi lėtinis audinių uždegimas, todėl kojos tinsta, atsiranda odos pažeidimai ir žaizdos.

Be to, padidėjęs spaudimas venose sąlygoja kolageno-elastino santykio pokyčius, vidinės kraujagyslių sienelės plonėjimą, jos išsiplėtimą ir vingiuotą tinklą – taip vystosi VVL, o vėliau ir venų nepakankamumas (VN). Tai gali vykti apatinėse galūnėse, išangėje ir vyrų lytiniuose organuose.

Kojų venų varikozė – ir grožio, ir sveikatos problema

Venų varikozė – tai išsiplėtęs venos fragmentas, dažnai matomas kojos odos paviršiuje. Kartais tai būna telangiektazijos (kartais vadinamos voratinklinės venos – tai smulkios išsiplėtusios kraujagyslės, esančios šalia odos, 1–2 mm) ar tinklinės venos (mažiau nei 3 mm pločio, plinta kaip tinklelis ir apima didesnį odos plotą).

Nors iš pradžių tai atrodo tik kaip estetinė problema, mokslininkai, išanalizavę daugybę tyrimų, nustatė, kad pacientams, sergantiems varikoze, liga kasmet progresuoja maždaug 4 proc. Iki 30 % venų varikozės gali progresuoti iki sunkesnių lėtinio VN formų.

Besivystant ligai atsiranda sunkumas kojose, kojų skausmas, nuovargis, tinimas, niežėjimas, tvinkčiojimas, tirpimas, raumenų mėšlungis, neramių kojų sindromas, odos paraudimas. Simptomai pablogėja ilgiau pastovėjus ir dienos pabaigoje.

Ko tikėtis ateityje? Odos pažeidimo ir žaizdų atsiradimo. Nesigydant, ilgalaikės komplikacijos apima patologinius odos pokyčius – pradedant hiperpigmentacija palei kulkšnelius, egzema šalia varikozinių mazgų (eritematozinis dermatitas), fibroze, lipodermatosklerozė (randėjimas), baigiant venine kojų opa.

Koks ryšys tarp kojų venų varikozės ir hemorojaus?

Nors hemorojus ir kojų venų varikozė tarsi skirtingų kūno vietų ligos, bet jos stebėtinai panašios savo kilme ir neigiamai veikia žmonių gyvenimo kokybę.

Hemorojaus metu venos aplink išeinamąją angą ar apatinėje tiesiosios žarnos srityje nenormaliai išsiplečia, o to padariniai gali būti irgi liūdni: įtrūkimai, fistulės, abscesai, mazgo trombozė, anemija, dujų ir išmatų nelaikymas. Iki tol kūnas signalizuoja apie ligą įvairiais simptomais – skausmu, deginimu, diskomfortu, niežuliu išangės srityje, vėliau būna pakraujavimas tuštinantis, tempimo jausmas, patinimas ar mazgų iškritimas.

Skirtingų mokslinių tyrimų duomenimis, sergamumas hemorojumi bendrojoje populiacijoje svyruoja nuo 4,4 % iki 86 %, o rizikos veiksniai apima amžių, genetinį polinkį, padidintą slėgį pilve (nėštumas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, sunkumų kilnojimas, nutukimas, lėtinis kosulys), mitybos įpročius (mažo skaidulų kiekio dieta, sūrus (prancūziškos bulvytės, traškučiai, sūdyti riešutai), riebus (dešrelės, kepta kiauliena, aviena), saldus (mufinai, spurgos, tortai, sausainiai, saldainiai, ledai), aštrus maistas).

Pasirodo, lėtinis kojų venų nepakankamumas dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems hemorojaus liga, tad neretai abi ligos egzistuoja kartu.

Kaip sau padėti?

Neretai susidomima venų ligomis tik tuomet, kai jau įvykę negrįžtami pakitimai. Mat pirminiai simptomai nėra sunkūs ir žmonės į juos nekreipia dėmesio.

2017 m. atlikta apklausa aštuoniose šalyse parodė, kad dalyviai, jaučiantys kojų nuovargį, sunkumą, skausmą, patinimą ir naktinį mėšlungį, kreipėsi dėl gydymo tik po ∼1 m., kai liga ryškiai pasunkėjo, o vyrai linkę kreiptis į gydytoją 24 % rečiau. Venų ligų prevencija – mažai kainuojanti strategija, kuri apima: tinkamą mitybą (skaidulos (7–20 g per dieną), vanduo (> 2 l vandens per parą / 30 ml x 1 kg svorio), režimą (judėjimas, miegas), svorio kontrolę, nerūkymą, darbo pobūdžio keitimą ar pertraukėles kojų mankštai.

Viena iš jų – sėdint pėdas lenkti į save ir tiesti nuo savęs, kad susitraukinėtų blauzdų raumenys ir palengvėtų veninio kraujo ištekėjimas iš kojų. Tinka ir vaikščiojimas vietoje ar pastovėjimas ant pirštų galų, pėdos lenkimas į save. Ypač veiksminga atsigulus lovoje palaikyti kojas iškeltas aukštyn, tada jas lenkti ir tiesti lyg važiuotumėte dviračiu. Kojų pakėlimas padeda sumažinti patinimą.

Venų ligų profilaktikai tinka vaikščiojimas, mėgėjiškas bėgiojimas, ėjimas su lazdomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika, treniruokliai-dviračiai. Gali pakenkti sportas, didinantis vidinį pilvo ertmės spaudimą, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas. Vaikščioti iki didelio nuovargio irgi nepatariama.

Pajutus nuovargį, reikia atsigulti ir, pakėlus kojas, pailsėti. Veninės kraujotakos sutrikimo atveju žmogus turi jausti, kiek gali vaikščioti. Reikia atminti, jog bet kuri statinė padėtis didina spaudimą į venų sieneles, ir žmogus jaučia sunkumą kojose. Rekomenduojama kasdienė odos priežiūra naudojant švelnų muilą ir drungną vandenį, po to patepant drėkinamuoju kremu.

Reikėtų vengti aptempiančių drabužių, didinančių spaudimą pilve, kirkšnyse, kojose. Nerekomenduojama ilgai dėvėti aukštakulnių. Svarbi ir kūno svorio kontrolė, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio) atsisakymas. Nėštumo metu rekomenduojama geriau miegoti ant dešinio šono nei ant nugaros, kad būtų sumažintas gimdos spaudimas pilvo kraujagyslėms.

Tiek venų varikozės profilaktikai, tiek gydymui yra naudojamos kompresinės kojinės. Paprastai pacientams rekomenduojame dėvėti kompresines kojines kiekvieną dieną – užsidedant jas ryte ir nusiimant prieš miegą.

Laikantis ankstesnių patarimų, papildomai hemorojaus profilaktikai svarbus ir ilgo sėdėjimo, ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, stanginimosi tuštinantis vengimas, tuštinimosi korekcija ar palengvinimas vidurius minkštinančiomis ir laisvinančiomis priemonėmis, sėdimosios vonelės, išangės ir tarpvietės higiena (apsiplauti po tuštinimosi).

Taigi, svarbu nedelsti. Ankstyva varikozinių venų prevencija, nustatymas ir gydymas yra ekonomiškesnis nei lėtinio venų nepakankamumo gydymas, mažiau žalojantis sveikatą ir padedantis išsaugoti grožį ir gyvenimo kokybę. 2020 m. mokslininkų grupė, remdamasi literatūros duomenimis ir savo darbais, atliko nuodugnią apžvalgą ir iškėlė prielaidą, kad venos sienelės remodeliacija yra grįžtama, t. y. išsiplėtusi ir pakitusi vena gali grįžti į pradinę („sveiką“) būseną ir venų varikozė gali būti sėkmingai gydoma vaistais be chirurginių intervencijų.

Gydymo įvairovė. Ko tikėtis ir ką rinktis?

Lėtinės venų ligos gydymas gali būti neinvazinis (venoaktyvūs vaistai (VAV), gerinantys venų tonusą, ir kompresinės kojinės) ir invazinis (venų perrišimas ar pašalinimas, ultragarsu atliekama putų skleroterapija, intraveninė lazerinė ar radiodažnuminė abliacija, cianoakrilato embolizacija).

Pagrindiniai VAV veikimo mechanizmai: didina venų tonusą (atsistato venų kraujotaka, suardomi kraujo kūnelių agregatai, gerėja deguonies tiekimas), gerina kapiliarų pralaidumą ir limfos tekėjimą (išsaugoma mikrocirkuliacija, sumažinama tinimų rizika), slopina uždegiminių kraujo ląstelių prilipimą ir migraciją per kraujagyslės sienelę, tirpdo smulkias kraujo sankaupas ir mažina kraujo klampumą. VAV gali būti pradine ir pagalbine priemone gydant venų ligas, su jais atlikta daug atsitiktinių imčių tyrimų ar metaanalizių, įrodančių jų efektyvumą.

Galima rasti ir liaudies patarimų: gerti nuovirus ar ant probleminių vietų tepti alijošių, tarkuotas morkas, bulves, kopūstų lapus, dilgėles, obuolių actą, apynių spurgus, lazdyno žievę, medetkas ir t. t. Vaistinėse Lietuvoje ir užsienyje yra daug įvairių papildų, kurių sudėtyje gali būti rutino ar trokserutino, ginkmedžio lapų, vynuogių sėklų, kaštonų, dygiųjų pelžiedžių šakniastiebių, jūrinės pušies ekstraktų, diosmino, hesperidino, askorbo rūgšties, mėlynių, gotu kolos ar sintetinių darinių, kurie sutraukia, apsaugo ar kitaip veikia venų sieneles.

Pakalbėkime apie keletą iš jų, esančių „Ginkor Fort“ preparate. „Ginkor fort“ yra augalinės kilmės venotoninis preparatas, sudarytas iš ginkmedžio ekstrakto (24 % ginkgo heterosidų ir 6 % Ginkgolides Bilobalides), trokserutino ir heptaminolio chlorhidrato. Šie komponentai veikia sinergiškai pagerindami kraujotaką venose, sumažindami kojų ir pėdų patinimus ir diskomfortą, venų uždegimą, todėl preparatas yra skirtas apatinių galūnių venolimfiniam nepakankamumui, pasireiškiančiam kojų sunkumo pojūčiu, skausmu, kojų neramumu gulint, gydymui bei ūminio hemorojaus priepuolio sukeltų funkcinių sutrikimų gydymui.

Rutinas kartais pavadinamas vitaminu P (permeability – liet. pralaidumas), apimančiu visą flavonoidų grupę, kuri randama vaisiuose ir daržovėse, arbatoje, kakavoje, vyne. Flavonoidai yra svarbūs polifenoliniai antriniai metabolitai, paplitę medicininiuose augaluose ir maiste, kurie suteikia vaisiams ir daržovėms spalvą ir kvapą. Augaluose polifenoliai apsaugo juos nuo įvairių mikrobų patogenų, radiacijos ir toksinų.

Daugybė farmakologinių ir klinikinių tyrimų parodė rutino įtaką kapiliarų pralaidumo tyrimams, raudonųjų kraujo kūnelių deformacijai ir sulipimui, taip pat patinimą mažinantį ir uždegimą slopinantį poveikį dėl jo kaupimosi venų sienelėje, todėl jis naudojamas esant venų ligoms, hemorojui, retinopatijai.

Manoma, kad jis turi ir cholesterolį, kraujo spaudimą, krešumą reguliuojantį, netgi priešvėžinį poveikį. Trokserutinas, citrusinių vaisių ir augalų flavonoidas, priklauso rutozidams ir yra pusiau sintetinis rutino darinys, kuris naudojamas venų varikozės gydymui dėl uždegimą slopinančio, kraujagysles sutraukiančio ir jų pralaidumą mažinančio, venų sienelių tonusą didinančio, venų spaudimą mažinančio, smulkiąją kraujotaką gerinančio bei antioksidacinio poveikio. Trokserutinas lengvai absorbuojamas virškinimo trakte – tai svarbu efektyvumui, kadangi daugelis flavonoidų turėtų būti metabolizuojami žarnyno mikrofloros.

Ginkgo biloba (dviskiautis ginkmedis) yra galingas aukštas medis, augantis Japonijoje, Prancūzijoje ir kai kuriose Europos šalyse. Ginkgo buvo plačiai naudojamas gydymo tikslais Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose daugiau nei 2000 metų. Vakarų šalyse jis išpopuliarėjo per pastaruosius 40 metų.

Svarbios Ginkgo biloba sudedamosios dalys yra terpeno trilaktonai, t. y. ginkgolidai, A, B, C, J, M ir bilobalidas, daugelis flavonolio glikozidų, biflavonai (ginketinas), proantocianidinai, alkilfenoliai, paprastos fenolio rūgštys, hidroksikino rūgštis ir kt., mikroelementai (kalis, fosforas, magnis, fluoras, kalcis ir natris), vitaminai (E, A, C, B grupė). Remiantis atliktais tyrimais in vivo, ginkgolidas B iš dalies apsaugo smegenis nuo išeminio insulto, sumažina neurologinį pažeidimą ir infarkto zoną, slopina ausies edemą, turi uždegimą slopinantį ir antioksidacinį poveikį.

Ginkgetinas, kuris yra biflavonoidas, pasižymi įvairiu biologiniu aktyvumu, įskaitant proapoptotinę, antiproliferacinę, uždegimą slopinančią, antiaterosklerotinę ir neuroprotekcines savybes. Ginkgo biloba savybės: kraujo klampumo mažinimas, pagerėjusi periferinė ir smegenų kraujotaka (ir mikrocirkuliacija), audinių perfuzija, trombocitų agregacijos, trombų formavimosi slopinimas, kraujo elementų prilipimo prie kraujagyslės sienelės slopinimas.

Dėl šių savybių ginkgo gali suteikti kraujagyslių ir audinių apsaugą, stimuliuoti imunitetą ir mažinti uždegimines reakcijas organizme, slopinti senėjimo procesą, normalizuoti kraujo spaudimą ir pulsą, užkirsti kelią skysčių kaupimuisi audiniuose, teigiamai veikti pažintines funkcijas (atmintį, mąstymą). Sergant venų ligomis, taip pat galima vartoti preparatus, pagamintus iš augalo lapų ekstrakto – kompleksiniu poveikiu gydomos venų varikozės, trombozė, aterosklerozė.

Heptaminolis. Heptaminolis gali būti vertinamas kaip širdies stimuliatorius, gerinantis širdies susitraukimą. Jis padidina širdies vainikinių arterijų kraujotaką kartu su nedideliu periferinių kraujagyslių susiaurėjimu, yra naudingas gydant žemą kraujospūdį; tyrimuose parodė pažinimą stiprinantį, bronchų spazmus mažinantį poveikį. Heptaminolis tonizuoja ir venas.

2022 m buvo atlikta literatūros apžvalga, kurioje analizuoti ikiklinikiniai ir klinikiniai šio kombinuoto preparato tyrimai, parodę, kad šis gerai toleruojamas vaistas veikia tiek venų nepakankamumo ir hemorojaus ūminės fazės simptomus, tiek venų nepakankamumo priežastinius mechanizmus, kas lemia ilgalaikį ligos progresavimo sulėtinimą, todėl gali būti taikomas venų ligų gydymui ir profilaktikai. Yra sukaupta daugiau nei 30 metų didelė klinikinė patirtis.

Ką dar turėtumėte žinoti?

„Ginkor fort“ negalima vartoti nėštumo metu, nerekomenduojama vartoti žindymo laikotarpiu, esant per aktyviai skydliaukės veiklai ar sergant sunkia arterine hipertenzija, dalyvaujant profesionaliame sporte. Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar sergate sunkiomis ligomis.

Renkantis gydymą, visų pirma reikia suprasti savo problemą ir gerai pasidomėti, kokios priemonės galėtų tikrai padėti ligai stabdyti. Ne visos medžiagos turi aiškų veikimo mechanizmą, kai kurios veikia tik dalį veninių ligų simptomų (pavyzdžiui, patinimą) arba yra labai blogai įsisavinamos organizmo. Reikėtų vengti preparatų, kurių medžiagų poveikis nėra patvirtintas moksliniais tyrimais.

Renkantis preparatą reikėtų įvertinti, ar naudojami augalų ekstraktai yra standartizuoti ir kontroliuojami, nes nekontroliuojant veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis priklausomai nuo augalų genetikos, klimato veiksnių, dirvožemio, kuriame augalai buvo auginami, kokybės, derliaus nuėmimo laiko ir ekstrahavimo būdų.

Gydymo VAV kursas paprastai trunka 1–3 mėnesius.

Saugokite savo sveikatą!

Ginkor Fort. Daugiau informacijos rasite čia.

Produktą įsigykite www.eurovaistine.lt