Veronika Montvydienė po pasivaikščiojimo mieste pratrūko – bedė pirštu į čia slypinčią grėsmę: „Nuo to ir mirštama“

Socialiniame tinkle „Instagram“ V. Montvydienė prabilo apie erkių problemą ir atkreipė dėmesį į miesto abejingumą į problemą.

Ji pasakojo, kad jos šuo Vilniuje pasigavo erkę, nors buvo vedžiojamas ne parke ar miške.

Anot jos, jie tiesiog ėjo nuo Čiurlionio gatvės, kur, beje, žolė buvo itin aukšta ir siekė net kelius, iki Lukiškių aikštės ir atgal.

Moteris svarstė, ar mieste skiriama pakankamai dėmesio erkių keliamai rizikai ir jos prevencijai.

„Nepaleidžia manęs erkių tema, ypač dabar, kai turiu augintinį. Pasiskaičiau, pasigilinau ir, o Dieve... Toks jausmas, kad miestas vis dar negali apsispręsti – būti „pure natural“ ar pagaliau imtis veiksmų dėl erkių. Atrodo, net ir dėl žolės pjovimo dar neapsispręsta – pjauti ar nepjauti“, – kalbėjo V.Montvydienė.

Ji taip pat pastebėjo, kad miestas apsiriboja tik gyventojų informavimu apie erkes, nors problema yra plačiai paplitusi ir, jos nuomone, reikalauja realių sprendimų, o ne tik priminimo, kad erkės egzistuoja.

„Kitas dalykas, ką daro miestas, – informuoja gyventojus, kad yra erkių. Ačiū, žinome. Ir, panašu, apie jas jau žinome daugiau, nei norėtume. Informacija maždaug tokia: „Erkės yra.“ Puiku. O kas toliau? Šioje situacijoje net nebegalioja posakis „Bijai vilko – neik į mišką“, nes erkės jau seniai ne tik miškuose. Jos visur, neinam į mišką“, – tęsė garsi moteris.

Tiesa, skiepai nuo erkinio encefalito nėra kompensuojami valstybės, todėl žmonėms tenka patiems rūpintis savo ir vaikų apsauga nuo rimtos, plačiai paplitusios sveikatos problemos.

„Kitas dalykas – skiepykitės. Taip, tai variantas. Už savo pinigus skiepykite save, savo vaikus – biudžeto tam jokio nėra. Nors tai jau yra didelė masto statistinė problema. Skiepai nuo erkių yra nekompensuojami, galbūt išskyrus žmones, kuriems jau virš 50 metų. Žodžiu, mūsų erkės – mūsų problemos, taip išeina? Spręskit, kaip norit“, – neslėpė pasipiktinimo ji.

Kalbėdama apie rekomendacijas, kaip tinkamai apsaugoti augintinius nuo erkių, Veronika teigė, kad vaistai gali kenkti gyvūnams, o juos esą reikia vartoti nuolat.

„Gyvūnams mes duodam vaistus, kurie turi labai stiprius šalutinius poveikius, po kurių pastovaus vartojimo, gyvūnų kepenys pareina šaibom tai, kaip irgi čia mūsų problema. Žodžiu, savo sveikata ir pinigine sąskaita kovojam su erkėm. Mano klausimas – o ką jūs? Nieko? Tai gal sau ženklus pasistatykit, kad yra erkių, jų yra daug ir nuo jų žmonės miršta“, – kalbėjo ji.

Moteris neslėpė nusivylimo, kad vasarą erkių saugotis reikia nebe tik miškuose, tačiau ir pačiame mieste: „Tokia mano emocija, kažkokia padėtis be išeities ir dabar reikia bijoti tiesiog vaikščioti šaligatviais, nes apie gamtą, miškus net nekalbu.“

Žmonės.lt Veronika taip pat pridūrė, kad valstybė ir miestas nepakankamai prisideda prie erkių keliamos grėsmės sprendimo: „Kodėl vienintelė priemonė yra mokami ir nekompensuojami skiepai, nes gaunasi kad mes patys savo sveikatos ir piniginės sąskaita turime saugotis o „miestas“ tiesiog „kelia rankas“ ir niekuo konkrečiai negali padėti… Nors pagal visas statistikas ir pasekmes problema yra labai didelė.“

Ji taip pat paviešino informaciją apie Vilniaus miesto požiūrį į erkių problemą.

Vilniaus miesto požiūris šiandien. Nors 2024–2025 m. Vilnius beveik nepublikavo naujų atskirų straipsnių apie erkių kontrolę, miesto pozicija iš esmės liko ta pati: prioritetas – prevencija ir informavimas; miesto parkai ir viešos zonos šienaujamos selektyviai; atsisakoma masinio chemikalų purškimo; akcentuojami skiepai ir asmeninė apsauga; dalis miesto remiasi „tvaraus šienavimo“ politika.

Vilniaus miesto savivaldybės komentaras

Dėl šios situacijos naujienų portalas Žmonės.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę.

Komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Irmantas Kuzas atsakė, kad nevienodas žolės pjovimas yra sąmoninga „tvaraus šienavimo“ politika, erkėms naikinti specialių priemonių nenaudoja, o gyventojams siūlo saugotis patiems.

„Žolė mieste šienaujama palaikant skirtingą jos aukštį, priklausomai nuo konkrečios teritorijos paskirties ir naudojimo intensyvumo:

• senamiesčio teritorijoje žolė pjaunama jai pasiekus apie 7 cm aukštį;
• intensyviai naudojamose miesto erdvėse (vietose, kuriose intensyviai juda gyventojai: prie pėsčiųjų takų, skveruose, aikštėse, daugiabučių kiemuose, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėse ir pan.) palaikoma žema veja – 7–12 cm aukščio;
• kitose miesto teritorijose formuojamos pievos – jose žolė šienaujama rečiau, 1–3 kartus per sezoną, atsižvelgiant į vietos paskirtį, biologinės įvairovės tikslus, oro sąlygas bei invazinių augalų kontrolės poreikį. Dalis teritorijų paliekamos natūraliam atžėlimui.

Todėl skirtingose miesto vietose gyventojai gali matyti nevienodą žolės aukštį – tai nėra nepriežiūros požymis, o sąmoningai taikomos tvaraus šienavimo politikos dalis. Toks šienavimo modelis padeda mažinti miesto perkaitimą, geriau sugerti lietaus vandenį, mažinti dulkių kiekį ir stiprinti biologinę įvairovę.

Visi mieste taikomi šienavimo režimai ir teritorijos yra skelbiami viešame šienavimo žemėlapyje, kuriame galima matyti, kur palaikoma trumpa veja, kur formuojamos pievos ar taikomas natūralus atžėlimas.

Specialios išskirtinės priemonės kovai su erkėmis mieste nėra taikomos. Purškimas miesto teritorijoje nėra taikomas, nes cheminės priemonės gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, vabzdžiams bei kitiems gyvūnams, taip pat gali patekti į dirvožemį ar vandens telkinius. Miesto erdvėse, kuriose palaikoma aukštesnė žolė ar pievos, prie pėsčiųjų praėjimų yra pjaunama apie 1-1,5 m pločio pradalgė.

Augintinių šeimininkams šiltuoju sezonu rekomenduotina naudoti apsaugos priemones nuo erkių bei po pasivaikščiojimų apžiūrėti augintinius, ypač apsilankius aukštesnės žolės teritorijose.

Šiuo metu, dėl palankių oro sąlygų, žolė mieste auga itin intensyviai, todėl esame papildomai sustiprinę rangovų darbų kontrolę ir nuolat stebime teritorijų priežiūrą“, – Žmonės.lt teigė I.Kuzas.