Verslininkas Blake'as Mycoskie: žmogus, nuo kurio pakerta kojas

– Pradėkime nuo dovanojimo…

– Taip, juk viskas nuo to ir prasidėjo.

– Žmonės dažniausiai nori gauti, ne duoti. Jūs skatinate įtraukti davimą į viską, kuo jie užsiima. Teigiate, kad net verslo pasaulyje dovanojimas nėra išlaidos – tai investicija. Ką apskritai reiškia duoti?

– Mano manymu, idėja, kad kuo daugiau duodi, tuo labiau jauti, kad gyveni, yra tikrai teisinga. Per savo gyvenimą ir juo labiau dirbdamas „Toms“ patyriau, kad žmonės, kurie yra linkę duoti, kurie kitais domisi labiau nei savimi, paprastai atranda, kad pati visata taip viską sudėlioja, kad jiems pasisektų. Todėl neabejoju, kad kuo daugiau duodi ir padedi kitiems, tuo daugiau gauni atgal.

Davimas, dovanojimas tampa gyvenimo būdo dalimi. Ypač jaunoji karta pamato, kad gyvenimas nėra skirtas tik tam, ką gali padaryti dėl savęs.

Apie tai kalbama kone kiekvienoje pasaulio religijoje ir Šventajame Rašte. Bet manau, kad dabartiniu laikmečiu mes priklausome tokiai kultūrai, kad nors nebūtinai esame dvasingi ar religingi ir yra begalė kitokių, visai ne religinių, praktikų, žmonės vis tiek stengiasi matyti pasaulį per davimo prizmę. Davimas, dovanojimas tampa gyvenimo būdo dalimi. Ypač jaunoji karta pamato, kad gyvenimas nėra skirtas tik tam, ką gali padaryti dėl savęs ir ką pasiekti, o kad gali daugiau padaryti duodamas kitam tai, ko jis neturi, ir taip patirti gyvenimo pilnatvę. Tokia yra mūsų prekės ženklo filosofija ir tuo aš pats tikiu jau labai seniai.

– Kai pradėjote plėtoti modelį „vienas už vieną“, jis buvo unikalus ir net radikalus. Dabar jūs investuojate į kompanijas, turinčias panašų požiūrį. Kaip, jūsų akimis, keičiasi pasaulis? Ir kaip verslas yra atsakingas už jo keitimąsi?

– Klientai dabar labiau tikisi, kad verslas bus socialiai atsakingas, skaidrus, kad labiau rūpinsis poveikiu aplinkai. Verslas ir visuomenė dažniausiai keičiasi dėl klientų poreikių: klientai leidžia pinigus, o pinigai padeda kurti pokyčius. Vienintelis būdas, kuris atneša ilgalaikių pokyčių, yra klientų troškimas daugiau prekių ženklų, kuriais galėtų pasitikėti, kuriuos galėtų palaikyti. Ir vis daugiau prekių ženklų, tokių kaip „Toms“, rodo, kad šis troškimas gali būti įgyvendintas. Tai suteikia pasirinkimo galimybę, o kai žmonės gali rinktis, ir kiti verslai patiria spaudimą keistis.

Taigi aš labai džiaugiuosi dėl „Toms“, bet džiaugiuosi ir kaip investuotojas, nes dabar telkiuosi tik į kompanijas, kurios yra socialiai atsakingos nuo pat verslo pradžios. Dabar apie tokias idėjas kaip mūsų, jų analogus sužinau pirmas, nors visi yra orientuoti į tokio tipo organizacijas. Tai tikrai įdomus metas turėti tokią naują verslo paradigmą.

– Pirmi keleri metai „Toms“ nebuvo finansiškai sėkmingi, jums nuolat trūko pinigų. Kaip žinojote, kad ne laikas atsitraukti?

– Taip buvo pirmus porą metų. Tačiau buvo ženklų, kurie rodė, kad galėtų pradėti klostytis gerai. Iš esmės beveik visi, ką veiklos pradžioje sutikau ir kam papasakojau, ką darome, buvo pakylėti ir sužavėti. Žmonės šnekėjo, kad gal tokie batai ne jiems, gal jie neatrodo labai patogūs, bet mintis, kad gali ką nors pirkdami padėti kitiems, juos labai jaudino. Taigi progresas buvo jau vien matyti, kad žmonės neabejingi mano idėjai.

Pirmus kelerius metus bet kuriame versle sunku uždirbti – prieš „Toms“ turėjau kelis verslus, esu tai patyręs. Mačiau, kad mums pavyksta išlaikyti žmonių užsidegimą. Visąlaik jaučiau didelį palaikymą, žmonės niekada nenustojo domėjęsi, taigi viskas ir rutuliojosi iš to, net kol verslas nebuvo kaip reikiant įsivažiavęs. Bet tai buvo tik laiko klausimas.

– Sakoma, turi tikėti, kad gali pakeisti pasaulį, antraip nepasiseks.

– Manau, kad neprivalai tikėti, net nežinau, ar aš pats tuo tikėjau. Pasaulis – labai sudėtingas ir reikalauja daugybės mažų pakeitimų, kad galiausiai įvyktų didelių pokyčių. Bet aš tikiu, kad mes galime padaryti pasaulį geresnį. Tikiu, kad norėdamas, jog pasisektų, turi neabejoti, kad tai, ką darai, yra svarbu, kitaip gali tiesiog pavargti ir perdegti. Kartais tai sunkiausias dalykas dirbant, nes skurdas – itin didelė problema. Dešimtmečio jubiliejaus proga gavome puikų grįžtamąjį ryšį: mes padedame ne tik vaikams, bet ir verslui, kultūrai. Ir vis dėlto dar tiek visko reikia.

Taigi manau, kad norėdamas užsiimti tokia veikla turi būti optimistas ir jaustis patenkintas darydamas nedidelius pokyčius, net jei žinai, kad negali visko pasaulyje pakeisti.

– „Toms“ jau padovanojo daugiau nei 60 mln. porų batų. Ką batai reiškia neturtingam vaikui?

Vaikas gauna ne šiaip batų, o naujų batų porą. Dažnai tai būna pirmas naujas daiktas vaikų gyvenime.

– Kelis dalykus. Pirmiausia, akivaizdu, kad batų neturinčių vaikų pėdos kenčia. Jie turi nuospaudų, žaizdų, infekcijų. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus nusipelno būti sveikas, o batai padeda būti sveikesniems. Antra, daugelyje pasaulio vietų batai yra būtina mokyklinės uniformos dalis, taigi nėra batų – nėra išsilavinimo. Tačiau tai, ką neseniai atradau, yra įdomiausia ir sunkiausiai pamatuojama: psichologinė nauda, kad vaikas gauna ne šiaip batų, o naujų batų porą. Dažnai tai būna pirmas naujas daiktas vaikų gyvenime. Drabužiai, lėlės ar bet kurie kiti daiktai, kurie jiems atitenka, paprastai būna kieno nors jau turėti. Kai vaikai gauna iš mūsų naujų batų porą, tą akimirką neabejotinai pakyla jų savivertė. Tai gali turėti įtakos, kokius sprendimus jie priims užaugę ir t. t.

– Modelis „vienas už vieną“ veikia ne tik su batais, bet ir su rankinėmis, saulės akiniais, kava. Papasakokite apie tai – ne apie faktus, o apie patirtį.

– Patirtis gera dėl to, kad klientai gali pirkti, ko jie nori, ir kartu padėti kažkam gauti, ko jiems reikia. Vaikystėje man buvo atlikta akių operacija, mano tėvai galėjo sau tai leisti. Dabar aš puikiai matau ir nėra dienos, kad nesijausčiau už tai dėkingas. Taigi mintis, kad pirkdamas saulės akinius čia, Londone, gali padėti vaikui Kambodžoje pagerinti regėjimą ar padovanoti akinių porą, yra nuostabi. Modelis „vienas už vieną“ labai paprastas, klientai tai supranta ir yra daug sričių, kur jis gali būti panaudotas. Todėl mes išsiplėtėme iki saulės akinių, kuprinių, rankinių, kavos ir t. t., nes matome, kad yra įvairių būdų prisidėti. O juk ir žmonės nori įsigyti skirtingų dalykų.

– Kaip rašėte savo knygoje, pradėjęs „Toms“ veiklą savo bute dažnai jausdavotės vienišas ir buvote apsuptas įkvepiančių žinomų žmonių citatų. Kas dabar jus įkvepia?

– Mane vis dar įkvepia jauni stažuotojai. Kai kuriems šis darbas būna pirmas, jie dar nežino, ką reiškia žodis „ne“, ir nestokoja optimizmo. Taip pat labai įkvepia kai kurie verslininkai – į jų veiklą investuoju. Šie nuostabūs jauni žmonės kuria tokį verslą, kokį aš pradėjau prieš 10 metų. Dabar tai nėra taip radikalu, bet vis tiek jie tiki, kad gali uždirbti pinigų ir drauge padėti žmonėms, jie labai kūrybiški.

Ir dar mane ne kiek įkvepia, kiek motyvuoja sūnus. Žiūriu į jį ir matau, kaip greitai auga, visur laksto, mėgina kalbėti. Jis skatina mane daryti viską, ką galiu, kad pasaulis būtų geresnė vieta jam užaugti.

– O koks jausmas būti įkvėpėju? Ar kada apie tai svajojote?

Esu paprastas žmogus, kaip ir visi: darau klaidų, galiu būti pavargęs, o mano vaidmuo reikalauja, kad viešai būčiau plačiai matomas.

– Niekada apie tai nesvajojau, o priimu su didele atsakomybe. Dažniausiai – tikrai malonu, bet kartais – ir spaudimas, nes esu paprastas žmogus, kaip ir visi: darau klaidų, galiu būti pavargęs, o mano vaidmuo reikalauja, kad viešai būčiau plačiai matomas. Tačiau iš esmės tai gerai, ypač kai žmonės, perskaitę mano knygą, pradeda panašią veiklą, sutikę mane puola pasakoti, kaip metė darbą ir įkūrė ne pelno organizaciją. Smagu žinoti, kad mūsų istorija, surašyta į 200 knygos puslapių, gali turėti tokį poveikį kieno nors gyvenimui. Už tai esu labai dėkingas ir tai suteikia jėgų viską tęsti.

– Esate sakęs, kad jūsų šeimos namai 100 proc. atspindi, kas esate, ir įėję žmonės iškart supranta, kad čia gyvena keliautojai. Ar tebekeliaujate gimus Summitui?

– Laisvalaikis – viena mėgstamiausių mano temų! Mes daug keliaujame su sūnumi, jo pase daug antspaudų. Kai Summitui buvo 4 mėnesiai, vežėmės jį kartu į kelionę po Europą. Šiandien jis pirmąkart lankysis Niujorke, zoologijos sode. Mano žmona – didelė gyvūnų teisių aktyvistė, turi ryšių ir surengs tikrai kietą ekskursiją, kur sūnus šers daug gyvūnų. Mes vis dar keliaujame – tik nespontaniškai ir aš pats stengiuosi kuo mažiau tai daryti – noriu, kad šeima kuo daugiau laiko praleistų kartu.

– Kaip jaučiatės tapęs tėčiu?

– Puikiai. Manau, kad tai kažkas, kam esu gimęs, niekas manęs neerzina. Tėvystė padeda gyventi dabartimi, nes gyvenimas lekia taip greitai. Vienintelis minusas – nukenčia mėgstami dalykai: juk būti tėčiu reikia daug laiko. Geras tėtis – tai ne tik kokybiškas, bet ir kiekybiškas laikas.

– Galbūt yra kas nors, apie ką pats norėjote pakalbėti ir tikėjotės, kad paklausiu?

– Galbūt nepaklausėte to, apie ką daug dabar galvoju. Pradėjome „Toms“ turėdami labai paprastą idėją – „vienas už vieną“. Taip sukūrėme verslo modelį, taip mes veikiame ir dėl to tapome garsūs. Tačiau per pastaruosius keletą metų ėmėme matyti, kad tai, ką darome, nėra tas pats, kodėl tai darome. Mes veikiame pagal modelį „vienas už vieną“, o kodėl – nes rūpinamės vienas kitu. Mūsų gyvenimo būdas – „vienas kitam“. Tai dabar labai svarbu plėtojant mūsų verslą ir kuriant produktus. Manau, bėgant metams niekada neapleisime to, nuo ko pradėjome, bet motyvacija ir skaidrumas, kodėl mes tai darome, tapo kaip niekada aiškūs.

„Toms“ istorija prasidėjo 2006 m. Blakeʼas, tuometinis internetinės paauglių vairavimo mokyklos programos vadovas, atostogaudamas Argentinoje susipažino su amerikiete, savanoriaujančia avalynės kompanijoje. Blakeʼas pasisiūlė pagelbėti ir pamatė, kiek daug vaikų neturi batų. Jis buvo taip sukrėstas, kad ėmė sukti galvą, kaip batų dovanojimo šaltinį padaryti nuolatinį. Blakeʼas nusprendė organizuoti pelno siekiantį verslą, kuris aprūpintų vaikus naujais reikiamo dydžio batais. Gimė verslo modelis „vienas už vieną“: pardavus vieną porą, kita dovanojama vaikams. Sukurti batus įkvėpė Argentinoje paplitęs apavas alpargata. Pasiteisinus verslo modeliui, vėliau buvo sukurta rankinių, saulės akinių linija ir kava. Dabar kompanijos šūkis papildytas „vienas kitam“ („for one, another“).

Iki 2016 m. vasaros:

• išdalyta daugiau nei 60 mln. porų batų;
• pagerintas regėjimas daugiau nei 400 000 žmonių;
• žmonės aprūpinti švariu vandeniu daugiau nei 335 000 savaičių;
• saugaus gimdymo rinkiniais aprūpinta daugiau nei 25 000 mamų.

Svarbiausi faktai apie Blakeʼą Mycoskie

• Kilęs iš Teksaso, gyvena Los Andžele.
• Iki „Toms“ buvo sukūręs penkis verslus.
• 2001 m. su seserimi Paige dalyvavo lenktynėse „The Amazing Race“: nuo milijono dolerių vertės prizo juos skyrė vos 4 min.
• 2006 m. įkūrė „Toms“.
• 2011 m. išleido knygą „Start Something That Matters“.
• 2014 m. už 200 mln. dolerių (atskaičius mokesčius) pusę kompanijos pardavė privataus kapitalo gigantui „Bain Capital“.
• Investuoja į socialinius verslus.
• Turi žmoną Heather, buvusį modelį, dabar – gyvūnų teisių aktyvistę, dirbančią „Toms“, ir sūnų Summitą.