Verslininkas Ilja Laursas: „Motyvuotas žmogus ieško galimybių, nemotyvuotas – pasiteisinimų“
Motyvuoti save, o ypač kitus – šiandieniniame pasaulyje tampa vis didesniu iššūkiu. Viskas greitai keičiasi, turime prisitaikyti patys ir gebėti įkvėpti komandą. Kaip kasdien save ir kitus motyvuoja investuotojas, verslininkas Ilja Laursas, kurio nuomone, motyvacija tai nuolatinis darbas su emocijomis?
Žmogus, turintis prasmę ir tikslą – gyvena kitaip
„Vienas labiausiai motyvuojančių instrumentų gyvenime yra tikslas, o nuolatinis progresas siekiant jo – variklis, motyvuojantis padaryti dar daugiau ir geriau“, – sako I.Laursas.
Pašnekovo teigimu, dažnai savęs paklausiame, kas svarbiau – tikslas ar procesas? Štai pavyzdys: skirtumas tarp rytų ir vakarų civilizacijų. Vakarų civilizacija yra orientuota į tikslą – privalai gauti diplomą, medalį, siekti karjeros – tai yra, siekiama konkretaus rezultato. Rytų filosofija yra visiškai kitokia, orientuota į procesą, kuris atitinka vertybes.
Tiesa yra ta, kad žmogus, matantis prasmę tame, ką daro, siekdamas tikslo įdeda trigubai daugiau pastangų. „Energija, kuri maitina kitus – būtent motyvacija. Jei komanda nenorės, visa kita nesvarbu. Gali su botagu priversti kažką padaryti, bet tai neatitiks žmogiškųjų vertybių. Paprastai žmonės nesuvokia, kad motyvacija yra sąmoningai pasiekiamas dalykas. Ji gali būti išauginama, lavinama. Visi mes pajėgūs įkvėpti kitus žmones, bet privalu pradėti nuo savęs. Atrodys keistai, bet tikros, banalios vertybės yra greičiausias kelias į savęs motyvaciją“, – įsitikinęs I.Laursas.
Turime vis daugiau daiktų, bet laimės indeksas nuo to nedidėja
Ilja Laursas sako, kad kartais turi pretenzijų tėvams, mokytojams, kad kažkada nesusiejo tokių dalykų kaip sportas, miegas, mityba su motyvacija, laisvės pojūčiu. Problema yra kur kas giliau. Turime vis daugiau daiktų, namų, bet laimės indeksas mažėja. Pažiūrėjus į pasaulinę statistiką – kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo mažiau joje gyvenantys žmonės laimingi. Turtas ir šiuolaikinis gyvenimas visiškai neveda prie laimės iš dalies dėl to, kad žmogui nereikia veikti fiziškai. Motyvacijos paslaptis slypi tame, kad jei viskas lengvai pavyksta, nebelieka motyvacijos.
„Gyvenimas be rūpesčių yra kelias į apatiją. Fizinės veiklos buvimas, miegas yra kelias į sveikas emocijas, o sveikos emocijos yra kelias į motyvaciją. Negali būti lyderiu, jei esi depresuojantis žmogus. Tik jei turi motyvacijos, perduodi ją ir kitiems žmonėms. Apie tai ir kalbėsiu rugpjūčio 12 dieną Palangoje, „Alma Master“ renginyje, kuriame diskutuosime apie tai, kaip motyvuoti save ir kitus“, – kvietė I.Laursas.
Motyvacija ateina per praktiką
Pasak I.Laurso, žmogaus iliuzija yra ta, kad aplinkiniai sprendimus priima remdamiesi racionalumu. Būtent emocija pažadina veiksmo norą, protas susimąsto, kaip tai pagrįsti, suranda argumentų, pažadina veiksmą. Vienas dalykas yra teorija, bet to nepakanka, kad pradėtume ją taikyti gyvenime, nes jei supranti, kaip kažkas veikia, dar nereiškia, kad moki tuo naudotis.
„Sunkiausia dirbti su išorine, kitų žmonių motyvacija. Mane motyvuoja pasiekimai, suderinus procesą, tikslą ir vertybes. Tik su tikslu yra dvi problemos: žmogus gali jį pasiekti arba ne. Pasiekus tikslą trumpuoju laikotarpiu jaučiu euforiją, o jei nepasiekiu, jaučiuosi blogai. Svarbu nuolat dirbti su savo vidine motyvacija, kokia yra tavo asmenybė ir kaip žmonės suvokia tave? Gali pats būti stebuklingu kariu, bet jei nori vesti karius, juos motyvuoti, reikalingos visai kitos žinios. Geras karys nebūtinai yra geras generolas“, – apie motyvaciją kalbėjo I.Laursas.