Verslininkės Aurelijos Artemiuk šeimos namų interjeras – penktasis skrupulingos estetės darbo vaisius

Erdvės su polėkiu

Jaukų ir erdvų ankstesnį butą keturių asmenų šeima „išaugo“ kartu su augančiomis dukromis ir naująja jos nare – karališkųjų pudelių veislės kalyte Kola. Apsisprendusi ieškoti namo „dešimt minučių nuo centro“, šeima pradėjo paieškas. Aurelijos vyro Sergejaus samprotavimu, potencialus naujasis būstas jiems turėjo įtikti 70–80 procentų – visa kita buvo pasiryžę pakeisti arba susikurti patys.

Neįprasti, tačiau Aurelijai žaviausi pasirodę paveldėto projekto akcentai – kubo formos patalpa namo centre ir svetainės bei valgomojo viduryje įkurdintas koklinis pečius. „Kube“ puikiai įsikomponavo dvi didelės drabužinės, o pati patalpa tapo unikaliu architektūriniu „namo name“ sprendimu. Aklinai atriboti tik tėvų ir dukterų miegamieji kambariai.

O štai virtuvės, valgomojo, svetainės, darbo erdvės skiriamos tik baldų ar grakščių lentynų pertvarų. Projektuojant patalpas susidurta su vieninteliu iššūkiu: kaip iš numatyto vieno didžiulio vonios kambario įrengti du atskirus. Pasitelkus vyro inžinerinį išradingumą ir meistrų techninį sumanumą, iššūkis buvo įgyvendintas: įkurdinti du vonios kambariai, tiesa, be vonių...

Efemeriška, bet itin svarbi šio interjero puošmena – apšvietimas. Ryškios stilistikos aptakių formų šviestuvai turi integruotą kintančio intensyvumo apšvietimo sistemą, pritaikytą besikeičiantiems šeimos narių poreikiams.

Vyrui po kelių dienų naujuose namuose atrodė, lyg čia gyventų jau ilgą laiką. Vadinasi, pavyko sukurti namus, o ne tik interjerą.

Ekspromto žavesys

Kitaip nei asmeniniame gyvenime ar darbe, kurdama interjerą A. Artemiuk atsisako disciplinuoto proceso, išankstinių lūkesčių, planų ar tikslų. Erdvės apipavidalinimas – viena iš nedaugelio sričių, kur perfekcionistė leidžia sau ekspromtą, netikėtumą, šiek tiek nenuspėjamą rezultatą.

„Įsivaizduodama interjerą tarsi tuščią idėjų lapą, pirmuosius štrichus pradedu dėlioti nuo daiktų. Būtent šie padiktuoja ne tik spalvų, stilistikos, bet ir erdvės sprendimus, – kūrybiniu receptu dalijasi Aurelija. – Šio interjero kūrimas prasidėjo nuo koklinio židinio, apskrito marmurinio stalo ir tamsiai žalio aksomo sofutės.“ Ją, pačią pirmąją, tiesiai iš baldų salono ekspozicijos šeima įsigijo vos tik gavusi naujų namų raktus, dar nė nenumanydama, kur padės.

Kurdama interjerą, moteris mėgaujasi nedažna savo gyvenimo prabanga – ekspromtu ir lengvabūdiškumu bet kuriame etape pakeisti nuomonę. „Atėjusi rinktis marmurinės virtuvės darbastalio sienelės, ją akimirksniu pamiršau išvydusi sodriai žalias keramines plyteles. Ir jau tą pačią sekundę mintyse mėgavausi naująja, galiausiai įgyvendinta, virtuvės vizija: matinės juodos plokštės su matinio aukso rankenėlėmis, šilta žalia keramika, natūralus medis... Štai taip ir dėliojasi mano interjerų moodboardai.“

Kūrybinio avantiūrizmo ir ekspromto žavesio nulemtas ne vienas pirkinys. Štai kad ir akį traukiantys miegamojo sienų apmušalai su debesų motyvais. Pirminė idėja jais dekoruoti vyresnėlės dukters kambario lubas buvo užprotestuota, tačiau netikėtas pirkinys puikiai tiko... tėvų miegamajam.

Suasmenintas art déco

Specialiai interjero mada nesekanti Aurelija džiaugiasi vienintele šiuolaikinių erdvių dekoravimo tendencija – eklektika, leidžiančia komponuoti skirtingų stilistikų, laikmečių daiktų derinius. Taigi funkcinės šių namų erdvės, pavyzdžiui, virtuvės, drabužinių, darbo kambario, seka minimalizmo idealais, o poilsio ir laisvalaikio – būdingi art déco štrichai.

Moteris tvirtai žinojo, kad naujieji šeimos namai bus šiltesni, minkštesni, spalvingesni, ryškesni, aptakesnių formų nei senasis skandinaviškos stilistikos būstas. Ji iki šiol žavisi skandinavų estetikos ypatumu itin subtiliai jungti sena ir nauja, tačiau šįsyk labiau pasidavė art déco kerams.

„Žinoma, aklai šia stilistika nesekiau, nes architektūrinis namo projektas pernelyg modernus: mano manymu, art déco dvasia lengviau įsilieja į istorinius senamiesčio būstus. Šiame interjere pritaikiau tik tam tikras mėgstamos stilistikos detales: žvilgius paviršius, sodrias brangakmenių spalvas, aukso tonų akcentus, prabangius audinius, įmantrius šviestuvus. Į savitą art déco mozaiką darniai įsikomponavo iš buvusio būsto atkeliavęs nauju mėlynu aksomu papuoštas krėslas: jis labai tinka prie žaliosios sofutės.“

Bemaž visos ryškios šio interjero spalvos turi savo istoriją: mėlyna įnešė buvusių namų dvasios, žalia nugulė iš Aurelijos gėlių salono „Flaura“, tamsius įvairaus intensyvumo atspalvius inspiravo Lino Cicėno paveikslas „Indigo Madona“. Vyro dovanotas meno kūrinys įkurdintas garbingoje namų vietoje – prie apskrito marmurinio stalo, pavadinto „White beauty“. Būtent šis valgomojo stalas yra ypatingiausia, dažniausiai šeimą suburianti vieta: čia susėdama kas vakarą, čia verda pokalbiai, žaidžiami žaidimai, vyksta vaišingi artimųjų, draugų susiėjimai. „Tai buvo mano svajonė. Manau, kad stalas mūsų šeimai tarnaus ilgiau nei šis interjeras. O galbūt kada nors ras vietą kurios nors iš dukterų namuose...“

Paslėpti buitį

Integruoti baldai kurti vadovaujantis funkcionalumo kriterijumi, svarbiausia jų funkcija – „paslėpti buitį“. „Nemėgstu apsikrauti daiktais, reikalaujančiais specialaus dėmesio, priežiūros. Mėgstu švarios, tvarkingos estetikos pojūtį“, – išduoda Aurelija.

Ji funkcionaliai naudoja visas namų erdves: veikla su kompiuteriu – visada darbo kambaryje, kava ar užkandžiai – prie valgomojo stalo, knygos ritualai – kas vakarą prieš miegą lovoje. „Mane žavi maži kasdieniai ritualai. Jie ir įkvėpė sukurti būtent tokią aplinką. Vyras visiškai atsiribojo nuo dekoravimo proceso, tad svarbiausias buvo jo įvertinimas: po kelių dienų naujuose namuose jam atrodė, lyg čia gyventų jau ilgą laiką. Vadinasi, man pavyko sukurti namus, o ne tik interjerą.“

Svarbūs jaukumo atributai – foninė muzika ir kvapiosios žvakės. Pašnekovė juokiasi, kad net itin užsiėmęs vyras pastebi, kai jų sumažėja: žiemą namus šildo ambros, muskuso, kedrų, įvairios medienos kompozicijos, vasarą gaivins lengvi citrusiniai, mėgstami nupjautos žolės aromatai.

Dabar kūrybinė energija nukreipta į kiemą. Aurelija mintyse jau susikūrė minimalistinio kraštovaizdžio vaizdinį: erdvi veja, keletas vaismedžių, spygliuočių, būtinai – smilgų kompozicijos, keičiamos sezoninių augalų oazės vazonuose. O toliau – nesibaigiantis mėgavimasis namais ir tuo, kas brangiausia juose, – laiku su šeima.