Verta žinoti: kokios procedūros atliekamos ginekologinio tyrimo metu

Tikrintis eikite po mėnesinių. Prieš eidama pas gydytoją, būtinai apsiprauskite. Pakanka palįsti po dušu. Venkite skrupulingo makšties plovimo. Iš pradžių gydytojas su jumis pasikalbės, atsakys į jūsų klausimus, po to trumpai paaiškins, ką ruošiasi atlikti. Gydytojas stengsis apžiūrėti jus kiek įmanoma švelniau.

Apžiūra makštiniais skėtikliais. Užsimovęs sterilias pirštines, gydytojas apžiūrės jūsų išorinius lytinius organus, po to į makštį įves nedidelį sterilų metalinį ar plastmasinį instrumentą, vadinamą skėtikliu. Taip nustatomi gimdos kaklelio ir makšties dydis bei forma, uždegimas, sužalojimas, plyšimai, erozijos, navikai, išskyrų spalva ir pobūdis. Gydytojas specialia mentele gali paimti makšties išskyrų bei gimdos kaklelio tepinėlį laboratoriniam ištyrimui.

Makštinis tyrimas. Ištraukęs skėtiklį, gydytojas dviem pirštais patikrins makštį bei gimdos kaklelį ir nustatys, ar nėra jų padėties, simetrijos, dydžio ar konsistencijos pakitimų.

Vidinis ginekologinis tyrimas (bimanualinis tyrimas). Atlikdamas šį tyrimą, gydytojas du vienos rankos pirštus įveda į makštį, o kita ranka iš viršaus čiuopia apatinę pilvo dalį. Tokiu būdu nustatoma gimdos, kiaušintakių ir kiaušidžių padėtis, dydis, forma bei konsistencija. Kartais gydytojas atlieka tyrimą, vieną pirštą įvedęs į išeinamąją angą.

Taip pat skaitykite: Endometriozė – mįslingiausia ginekologinė liga: simptomai, priežastys, gydymas

Makšties bei gimdos kaklelio išskyrų tyrimas (tepinėlis). Tyrimui skirta medžiaga paimama mentele iš makšties ar gimdos kaklelio, dedama ant objektinio stiklelio ir toliau tiriama mikroskopu laboratorijoje. Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos. Gausus bakterijų ir leukocitų skaičius būdingas lytinių organų uždegimui.

Onkocitologinis tyrimas. Šiam tyrimui skirta medžiaga gali būti imama iš visų įtartinų gimdos kaklelio gleivinės vietų, dedama ant objektinio stiklelio ir tiriama mikroskopu laboratorijoje. Tyrimo metu ieškoma pakitusių, būdingų vėžiui ląstelių.

Kolposkopija. Tai gimdos kaklelio makštinės dalies gleivinės tyrimas optiniu prietaisu. Jis padeda diferencijuoti fiziologinius ir patologinius gleivinės kitimus per mėnesinių ciklą, nėštumą, nustatyti displazijas, ankstyvą vėžį, įvertinti jų eigą, gydymo rezultatus, parinkti onkocitologinio tyrimo, biopsijos vietą.

Taip pat skaitykite: Dalykai, kurių nederėtų slėpti nuo savo ginekologo

Ultragarsinis tyrimas. Dabar šis tyrimas ginekologinėms ligoms diagnozuoti naudojamas gana dažnai, nes yra informatyvus, neskausmingas, nereikia pacientės specialiai parengti. Dabartiniais ultragarsiniais aparatais galima tirti pro makštį, jais kontroliuojant atlikti įvairias intervencijas – punktuoti kiaušides subrendusiai lytinei ląstelei paimti, paimti biopsiją ir kita.

Biopsija. Tai audinio gabaliuko paėmimas iš labiausiai įtartinos ar pakitusios vietos ir ištyrimas. Biopsija daroma, kai įtariama išorinių bei vidinių lytinių organų displazija, endometriozė, tuberkuliozė ar vėžys.

Tiriamoji frakcinė gimdos abrazija. Jos metu specialiu instrumentu išgrandomas gimdos kaklelio kanalas ir gimdos ertmė. Ji atliekama, kai yra neaiškios kilmės kraujavimas iš gimdos, įtariamas gimdos kaklelio ar gimdos vėžys, gimdos ertmės polipozė, tuberkuliozė.

Histerosalpingografija. Tai gimdos ir kiaušintakių rentgenografija, naudojant kontrastines medžiagas. Tyrimas padeda nustatyti gimdos bei kiaušintakių būklę, kartais informatyvus nustatant nevaisingumo priežastį.

Laparoskopija. Tai pilvo ertmės organų apžiūrėjimas optiniu prietaisu –  laparoskopu, įkištu į pilvo ertmę per pilvo sienoje padarytą angą, prieš tai pripildžius pilvo ertmę oro arba dujų. Laparoskopija daroma įtariant bei diagnozuojant gimdos, kiaušidžių ir kiaušintakių pakitimus, endometriozę, negimdinį nėštumą, neaiškios kilmės nevaisingumą. Laparoskopija daroma operacinėje, taikant bendrinę nejautrą. Jos metu galima atlikti ir įvairias chirurgines operacijas.

Šaltinis – sveikas.lt