Verti „Oskaro“: geriausi metų trumpametražiai atkeliauja į kino teatrą „Pasaka“
Kovo 4 dieną paaiškės kino entuziastų dėmesį prikaustančių Amerikos kino akademijos teikiamų „Oskarų“ apdovanojimų nugalėtojai. Kino teatras „Pasaka“ kviečia pasiruošti prestižinei kino fiestai ir išvysti nominuotus trumpametražius vaidybinius bei animacinius filmus didžiajame ekrane.
Šiais metais vaidybinių trumpukų rinkinį sudaro geriausi darbai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Australijos, Vokietijos ir Kenijos. Filmai nagrinėja svarbias politines ir socialines problemas. „Dekalbo pradinė mokykla“ („Dekalb elementary“, 2017) – filmas įkvėptas pagalbos skambučio susišaudymo incidento Atlantos mieste metu, paliečia itin skaudžią ir aktualią masinių žudynių temą.
Tikrais įvykiais paremti dar du programos filmai – „Mano sūnėnas Emetas“ („My nephew Emmett“, 2017), nukelia į 1955 m. Misisipės valstiją ir primena sukrečiančią keturiolikmečio Emetto Tillo istoriją. Juodaodis paauglys buvo sumuštas ir nužudytas už tai, jog švilptelėjo baltaodei moteriai. „Watu Wote/Mes visi“ („Watu Wote/All of us“, 2017) pasakoja solidarumo tarp musulmonų ir krikščionių istoriją, beveik dešimtmetį Kenijoje siaučiant teroristinei Al-Shabaab grupuotei ir keliant įtampą tarp skirtingų religijų žmonių.
„Vienuolikta valanda“ („The eleven o’clock“, 2016 m) pateikia šmaikščią šiuolaikinę „Daktaro Kaligario kabineto“ versiją. Iliuzijų kamuojamas pacientas tiki, jog išties yra gydytojas. Kai pacientas ir psichiatras ima gydyti vienas kitą, seansas tampa nekontroliuojamas ir vis mažiau darosi aišku – kas yra gydytojas, o kas ligonis.
Įkvepiantis pasakojimas „Tylus vaikas“ („Silent Child“, 2017) supažindins su kurčia keturių metų mergaite Libe, augančia viduriniosios klasės šeimoje ir gyvenančia tylos pasaulyje tol, kol rūpestinga socialinė darbuotoja jai atveria bendravimo dovaną.
Ypač stipri animacinių filmų programa stebina skirtingų technikų ir temų įvairove. „Brangus krepšinis“ („Dear basketball“, 2017) – nespalvota, ranka piešta odė krepšiniui, įgarsinta paties Kobe Bryanto. „Vakarėlis sode“ – („Garden party“, 2016) ir „Lou“ („Lou“, 2017) – spalvingi pasakojimai, sugebantys be žodžių papasakoti dvi skirtingas istorijas – apie apleisto prabangaus namo sode besiformuojančią naują gyvybingą ekosistemą ir netikėtai pasikeitusias vaikų žaidimo aikštelės taisykles.
Net du programos filmai įkvėpimo semiasi iš poezijos. „Negatyvi erdvė“ („Negative space“, 2017) – tekstūriškas, preciziškai sukonstruotas sustabdyto kadro animacijos šedevras, subtiliai atskleidžia tėvo ir sūnaus ryšio bei netekties emocijas. Tuo tarpu „Maištingi rimai“ („Revolting rhymes“, 2016), Roaldo Dahlo eilėraščių vaikams rinkiniu paremtas pasakojimas stebina ir intriguoja netikėtai peržaistais klasikinių pasakų stereotipais.