Kartu esate dešimtmetį. Dar gerai prisimenate savo pirmąjį susitikimą?
Kornelijus: Romas mane pastebėjo ir užkalbino sostinės Šiuolaikinio meno centro kavinėje. Buvo žiauriai smagu – visgi retai sulauksi tokio dėmesio. Susitikimas buvo gyvas, o Romo drąsa padarė didelį įspūdį. Tuo metu kaip tik buvau apsisprendęs ieškoti rimtų santykių, todėl naują pažintį priėmiau kaip likimo siųstą ženklą.
Romas: Pamenu, kaip Kornelijui padiktavau savo telefono numerį, bet kitą dieną žinių iš jo nesulaukiau. Teko palaukti dar vienos (nusijuokia). Matyt, tokia buvo jo strategija, kuri, reikia pripažinti, pasiteisino. O dėl jausmų... Pamenu Kornelijaus surengtą iškylą Vingio parke, kaip kitą dieną ėjome į smagų Pauliaus Ambrazevičiaus ir Manto Katlerio pasirodymą – išbandėme vienas kito humoro jausmą. Prisimenu ir Kornelijaus rašytą prozą apie vaizdus iš jo balkono, kuriame netrukus ir pats gėriau rytinę kavą. Mūsų santykiai rutuliojosi žaibiškai.
O kurio iniciatyva įvyko sužadėtuvės?
.