Vestuves planuojanti Dovilė Šeduikytė: „Sužadėtinis Martynas – tikras svajonių vyras!“

Trumpa dosjė 

GIMIMO DATA IR VIETA. 1991 08 27, Utena.

ZODIAKO ŽENKLAS. Mergelė.

ŠEIMYNINIS STATUSAS. Susižadėjusi.

ĮSIMINTINIAUSIAS GYVENIMO ĮVYKIS. Šokių projektas „Šok su žvaigžde“!

APDOVANOJIMAI. 2017 m. Lietuvos sporto žurnalistų federacija išrinko geriausia Lietuvos jaunąja sporto žurnaliste.

POMĖGIS. Domiuosi mados aktualijomis.

GERIAUSIA DRAUGĖ. LRT dirbanti kolegė Jovita Vitkauskė.

TRUKDANTI SAVYBĖ. Turiu blogą įprotį dėl visko nerimauti, nors viskas nebūna taip blogai, kaip atrodo.

MĖGSTAMIAUSIAS FILMAS. Praėjusių metų favoritas „Little Women“.

MALONIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara.

ĮSIMINTINIAUSIOS SPORTO VARŽYBOS. Stebėtos gyvai – paskutinis Usaino Bolto bėgimas pasaulio čempionate Londone. Buvo labai daug emocijų.

LABIAUSIAI ERZINANTI ŽMONIŲ SAVYBĖ. Neatsakingumas ir nepunktualumas.

NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Plauti grindis.

SKANIAUSIAS PATIEKALAS. Kas nors itališko – lazanija arba pica.

SPORTO PASAULIO FAVORITAS. Rogeris Federeris – legendinis tenisininkas, visada duodantis klasiškus interviu.

SVARBIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Telefonas.

ĮVYKIS, PAKEITĘS GYVENIMĄ. Tikriausiai vaikystėje visos stebėtos olimpinės žaidynės, pasaulio futbolo čempionatai, paskatinę tapti sporto žurnaliste.

Televizijos šokių projektas „Šok su žvaigžde“ jums – smagi avantiūra, iššūkis ar sena svajonė?

Labai smagus iššūkis ir savotiškas tyrimas. Dabar esu arčiausiai profesionaliojo sporto. Tai padeda daug geriau suprasti sportininkus, su kuriais nuolat bendrauju darbo tikslais. Supranti, kaip sunku treniruotis po penkias valandas per dieną, neprarasti motyvacijos, nesuabejoti komandos draugu ir treneriu. O svarbiausia – ištverti atsirandančius skausmus ir tiesiog nesustoti. Reikia tikrai daug ištvermės ir stiprybės, kad pasiektum rezultatą, turėtum kuo didžiuotis.

Kol kas didžiuojuosi visais mūsų šokiais, nes jie kainavo labai daug pastangų. Niekada anksčiau nesu sukusis ant parketo. Mano šokių partneris Edvinas – pirmasis mokytojas. Bet tikrai mėgstu iššūkius, todėl ilgai nedvejojusi sutikau dalyvauti šiame projekte. Labai tuo džiaugiuosi.

Visi ateina nugalėti. Koks jūsų tikslas? 

Visų pirma, tikslas buvo išbandyti save. Su Edvinu galvojame tik apie artimiausią šokį ir norime jį sušokti kuo geriau. Kiek jų bus, priklauso nuo įdėto darbo ir žiūrovų palaikymo. Manau, kad kol kas mums sekasi visai neblogai. Sunkiausia yra negalvoti apie praėjusio šeštadienio klaidas ir susitelkti į kitą pasirodymą. Savigraužai tiesiog nėra laiko. Repetuojame bent po keturias valandas per dieną.

Ryšį su Edvinu jau atradome – tai pagarba vienas kitam ir visiškas atsidavimas darbui. Jis yra nuostabus šokėjas ir choreografas. Labai nenoriu jo nuvilti. Kaip duetas tikriausiai esame gana dramatiški. Visi mūsų šokiai turi istoriją. Norime ne tik gerai juos atlikti, bet ir žiūrovą priversti įsijausti, todėl tenka pasitelkti aktorinius gebėjimus. Tai man taip pat nauja. Na, o kuriozai prasideda ir baigiasi pakėlimais. Dažniausiai nuinka taip, kad mano alkūnė skrieja į Edvino veidą. Reikia labai daug kartų kartoti šiuos judesius, kol viskas pavyksta sklandžiai (šypsosi). 

Kaip sekasi visur spėti? Ko gero, be artimųjų palaikymo būtų sunkiau?

Jei atvirai, nespėju. Dabar mano gyvenime tik darbas ir šokiai. Namus prižiūri sužadėtinis Martynas. Jis tikras svajonių vyras: ne tik mane labai palaiko, bet ir viskuo, kam šiuo metu neturiu laiko, pasirūpina. Esu dėkinga kolegoms ir atimiesiems, kurie palaiko ir negaili gerų žodžių. Tai mane įkvepia. Sau esu labai reikli, graužiuosi dėl padarytų klaidų. Šitas projektas moko, kad kartais tiesiog reikia žiūrėti į priekį.

Nors žurnaliste dirbate seniai, tik prieš metus prisijungėte prie LRT sporto apžvalgininkų komandos. Kaip sekasi? 

Atrodo, kad LRT dirbu daug ilgiau, nes per šiuos metus įvyko daugybė dalykų. Tačiau neįsivaizdavau, kad tai atves prie šokių. Vesti sporto žinias sunkiausia, kai iki eterio likus dešimčiai minučių įvyksta kas nors labai svarbaus. Tada reikia supergreitos orientacijos, kyla stresas, bet didelių klaidų kol kas išvengiau. Sporto žurnalistiką pasirinkau, nes visuomet labai patiko žiūrėti sporto varžybas. Tai – didžiausia mano aistra.

Lengviausia dirbti tą darbą, kuris teikia malonumą. Tada net blogos dienos nėra tokios blogos. Mano šeima tikrai nėra labai prijaučianti sportui. Galima sakyti, esu didelė išimtis iš taisyklės. Studijuojant teko pusmetį mokytis ir Danijos žurnalistikos mokykloje. Tai buvo nuostabi patirtis, turėjau galimybę supažinti su kolegomis iš viso pasaulio. Su kai kuriais vis dar palaikau ryšį.

Sporto apžvalgininkės moterys šiandien jau nieko nestebina. Kaip manote, ar būtumėte gavusi šį darbą televizioje prieš kokius 30 metų?..

Buvo laikai, kai moterys sporto redakcijose užimdavo tik sekretorės vietą. Iš tiesų didelė pažanga jau yra ir Lietuvoje. Mano kolegė Gintarė Grikštaitė televizijoje įsitvirtino jau labai seniai ir padarė puikią pradžią. Galiu pasidžiaugti, kad dirbdama nesusiduriu su diskriminacija iš kolegų ar iš pašnekovų dėl to, kad esu moteris. Galbūt kai kuriems žiūrovams dar gali atrodyti kitaip, bet kolegos vyrai yra profesionalai ir vertina mane pagal tai, kaip atlieku darbą. Smagu, kad laikai keičiasi ir vis rečiau tenka susidurti su išankstine nuostata, kad moterys menkai nusimano apie sportą. 

Beje, man visada malonu, kai vyrai mandagiai elgiasi, pavyzdžiui, praleidžia pro duris... Manau, lygios teisės dėl to tikrai nenukentės. 

Paminėjote, kad jūsų sužadėtinis – svajonių vyras. Jei ne paslaptis, kaip jis užkariavo jūsų širdį?

Su Martynu mus suvedė sportas. Susipažinome prieš šešerius metus Vilniaus „Ryto“ rungtynėse. Abu esame sporto žurnalistai ir dirbome spaudos konferencijoje. Šių metų pradžioje Vienoje susižadėjome. Tai, kad abu esame žurnalistai, labai padeda vienam kitą suprasti. Itin dažnai vakarus, savaitgalius ir šventes skiriame darbui. Kitas žmogus, nežinantis šios profesijos ypatumų, to greičiausiai netoleruotų. O mes puikiai suprantame, kad tai mūsų darbe neišvengiama (šypsosi).

Įtemptas darbas, o dar šokių projektas reikalauja ir kokybiško poilsio. Kaip save palepinate, kas padeda atsipalaiduoti?

Geriausiai atsipalaiduoju Utenoje pas mamą. Deja, vykstant šokių projektui, visai neturiu laiko sugrįžti namo. Šiaip man patinka domėtis mados aktualijomis, skaityti knygas. Puikiai atsipalaiduoti padeda ir dėlionės (šyspsosi). Visa tai – geriausia meditacija! Kaip ir geras serialas, tik sau skirtas vakaras, bet… tai irgi buvo jau seniai. 

Kokių ritualų turite? Gal esate sveikuolė, aktyviai sportuojate? 

Per karantiną pradėjau sportuoti namuose. Ir tai tapo malonia rutina. „YouTube“ kanale yra daug puikių treniruočių. Prasidėjus šokiams, reikėjo jų atsisakyti, nes būtų per didelis fizinis krūvis. Svoris ir taip per stipriai krenta. Reguliarus sportas (šiuo metu šokiai) man yra ir atsipalaidavimas, ir galimybė išlikti sveikai. 

Ar tiesa, kad mieliau žiūrite sporto varžybas nei su prijuoste sukiojatės virtuvėje?

Tikrai mieliau žiūriu sporto varžybas, bet kartais norisi išbandyti naują receptą ir nustebinti sužadėtinį. Šiaip mano firminis patiekalas yra lazanija. Vis dėlto geriau gamina Martynas, o aš puikiai plaunu indus (šypsosi)!

Labai džiaugiuosi, kad galime pasidalyti darbais ir tai nekelia jokių problemų. Kai tik baigsiu pasirodymą šokių projekte, pasistengsiu atsilyginti Martynui už visą vargą.

Žinomi žmonės tarsi įpareigoti kurti atitinkamą įvaizdį. Kaip tą daryti sekasi jums? 

Nemanau, kad esu žvaigždė, tad jokio įvaizdžio ir nekuriu. Tiesiog esu žmogus, dirbantis televizijoje. Žinoma, turiu atrodyti reprezentatyviai – tuo pasirūpina specialistai. Tačiau gyvenime per daug nesijaudinu dėl savo įvaizdžio. Gatvėje irgi žmonės nepuola prašyti autografo (juokiasi). Kartais parašo per socialinius tinklus. Džiaugiuosi, kad kol kas nesulaukiau jokių neigiamų komentarų. Neslėpsiu, baiminausi, kad ims kritikuoti, jog nemoku šokti, bet... tikriausiai dar visai gerai sekasi. 

Ar pandemija smarkiai pakoregavo jūsų planus? 

Šie metai daugeliui buvo kitokie. Didžiausias mano nusivylimas yra atidėtos olimpinės žaidynės. Šią vasarą turėjau dirbti Tokijuje, o ne mokytis šokti, bet viskas taip netikėtai susiklostė. Iš tiesų, smagiausia sporto žurnalisto darbo dalis yra keliauti į čempionatus. Labai to pasiilgau. Dėl pandemijos pasibaigus visoms kelionėms, geriausia kelione tapo „Šok su žvaigžde“ projektas. 

Seni metai eina į pabaigą. Ko tikitės iš artėjančių 2021-ųjų? 

Labai tikiuosi, kad įvyks atidėtos Tokijaus olimpinės žaidynės ir galėsiu išpildyti savo svajonę jose dirbti. Taip pat su Martynu planuojame vestuves. Tikėkimės, kad pandemija jų nesugriaus. Daugiau nieko nereikia! Esu laiminga!