Vestuvinis žiedas – ant bevardžio piršto. Kodėl?
Vienas svarbiausių santuokos simbolių – tai vestuvinis žiedas, kuriam šiais laikais jaunieji skiria išties nemažai dėmesio.
Mados keičiasi, bet žiedo reikšmė per bėgančius šimtmečius išlieka vis dar tokia pat aktuali. Kodėl taip yra? Tvirtinama, kad pati žiedo forma pirmiausia išreiškia amžinybę, o tai simbolizuoja nesibaigiančią meilę, ištikimybę, gebėjimą vienas kitą palaikyti ir užjausti sunkiausiomis akimirkomis. Tačiau kyla klausimas, kodėl gi garbė nešioti tokį svarbų, meile alsuojantį papuošalą atiteko bevardžiam pirštui? Štai keletas populiariausių teorijų.
Pasak legendų, pirmieji vestuviniai žiedai atsirado Egipte. Egiptiečiai imdavo aukso juostelę ir nukaldavo apskritimo formos papuošalą, kuriuo apsimainydavo per santuokos ceremoniją. Įdomu, kad žiedus jie mūvėdavo ant kairiosios rankos viduriniojo piršto, kurį laikė venų ir širdies jungtimi bei, žinoma, meilės ir ištikimybės išraiška. Taigi pastebima, kad tuose kraštuose gyvenančios tautos mėgsta vestuvių simboliu puošti būtent didįjį, o ne bevardį rankos pirštą kaip europiečiai.
Štai europiečiai nešioja žiedą ant kairiosios arba dešiniosios (priklausomai nuo šalies tradicijų ir asmeninių norų) rankos bevardžio piršto. Tarkime, mūsų šalyje žmonės dažniau vestuviniu žiedu puošia dešiniąją ranką. Tačiau kodėl būtent bevardis? Vėlgi legendos byloja, kad šis pirštas, veikiamas žiedo, įgyja tam tikrų galių, mat senovės graikai, romėnai ir kai kurių senosios Azijos šalių gudruoliai šiuo pirštu į žmogaus kūną įtrindavo gydomuosius tepalus ir tikėjo, kad būtent bevardis pirštas su žiedu gelbsti nuo įvairių negalių, negandų ir saugo stiprybę. O juk visi nori, kad jų šeima, meilė būtų stipri ir apsaugota nuo įvairių blogybių.
Kita legenda teigia, kad žiedo ant tam tikro piršto mūvėjimas atskleisdavo, ar užimta žmogaus širdis. Taigi, jeigu žiedas buvo mūvimas ant rodomojo piršto, vadinasi, jo nešiotojas aktyviai ieško meilės. Mažasis pirštelis, papuoštas žiedeliu, simbolizuodavo, kad žmogus dar nepasiruošęs susisaistyti santuokos saitais. Didysis pirštas su žiedu pasakodavęs apie neregėtas pergales meilės fronte, o bevardžiui, kaip matome, likdavo garbė būti santuokos pranašu...
Taigi variantų, kodėl vestuvinis žiedas puošia bevardį, kaip matome, yra daug. Visgi svarbiausia, kad poros gyvenimas, nepaisant žiedo mūvėjimo ypatybių, būtų lyg rožėmis klotas! Tad vien jau dėl to verta paisyti šios senos ir gražios tradicijos.