Vestuvių papročiai

Indijos jaunavedžiai  / „Scanpix“ nuotr.
Indijos jaunavedžiai / „Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Vyro ir moters santuoka nuo seno yra ypatinga šventė, simbolizuojanti naują gyvenimo etapą ir dovanojanti šviesią asmeninės laimės viltį. Kiekvienoje tautoje egzistuoja skirtingos vestuvių tradicijos, savaip žavios, įdomios, kartais kiek keistokos ir mums neįprastos.

■ Indija

Indija – labai didelė valstybė, todėl vestuvių papročiai bei tradicijos įvairiose valstijose skiriasi. Tiesa, pati santuokos esmė nekito per tūkstančius metų. Iki šiol šalyje neretai vedybas lemia ne jaunuolių meilė, o religija, kasta ir socialinis statusas. Neretai jaunieji vienas kitą pirmą kartą išvysta tik per savo pačių vestuves. Kai kuriose vietovėse vis dar įprasta, jog nuotakas ir jaunikius savo atžaloms išrenka tėvai. Ir dauguma jaunuolių paklūsta tėvų valiai ir gyvenimus susieja su žmonėmis, kurie jiems ne visada patinka. Beje, skirtingų socialinių sluoksnių atstovų vedybos Indijoje iki šiol yra smerkiamos. Jei jaunuoliai išdrįsta paprieštarauti tėvams, užsitraukia visos giminės, o kartais net ir kaimo rūstybę.

Dauguma indų šeimą kuria ne anksčiau nei dvidešimties, baigę mokslus, įgiję specialybę. Pageidautina, kad vyras būtų vyresnis už žmoną ir pajėgtų pasirūpinti šeimos gerove.

Prieš vestuves indai atlieka vienuolika apeigų, tokių kaip ožio aukojimas, piršlybos, jaunųjų horoskopų sudarymas ir palyginimas, aukojimas šeimos dievams, dovanų įteikimas ir pan. Vestuvių data pasirenkama ne atsitiktinai, o pasitarus su astrologais ar kitais išminčiais. Kitaip nei mums įprasta, sutuoktuvių žiedą indės tradiciškai mūvi ant kojos piršto. Nors balta vestuvinė suknelė populiari visame pasaulyje, Indijoje ši spalva laikoma gedulo, todėl jaunosios teka vilkėdamos ryškiais sariais.

■ Karibų salos

Karibų salose, pavyzdžiui, Kuboje, Jamaikoje, Puerto Rike, Barbadose ar kitose, vestuvių puota yra ypatinga šventė ir visame pasaulyje garsėja puošniomis iškilmėmis, skambiomis dainomis ir šokiais ištisą parą. Jaunikis ir nuotaka vilki neįprastus drabužius. Ne baltą suknelę ar kostiumą, bet tai, ką drabužių spintoje turi gražiausia. Nusprendę, kaip pasidabinti ceremonijai, jaunavedžiai iškilmingai žingsniuoja gatve iki bažnyčios. Tuo metu garsiai skamba varpai, visai salai pranešantys apie vykstančias vestuves. Dažniausiai visi salos gyventojai išsirikiuoja gatvėje, vedančioje į bažnyčią, stebi jaunųjų eiseną ir atvirai aptaria jaunikio bei nuotakos drabužius.

Vyriausiojo pabrolio Karibuose nėra, o nuotaką iki altoriaus dažniausiai lydi abu tėvai. Ceremonijos pabaigoje, kaip ir daugelyje šalių, jaunikis pakelia nuotakos vualį ir ją pabučiuoja.

Karibų salose visi gyventojai, kviesti ar nekviesti, yra laukiami svečiai. Puota dažniausiai trunka visą parą. Nenutrūkstamai skamba būgnai, dainuoja garsiausi salos atlikėjai, svečiai šoka tradicinius šokius, skelbia begalę tostų į jaunųjų sveikatą ir geria daug stipraus romo punčo. Svečiai dalyvauja „pinigų šokyje“, kai kiekvienas, norėdamas pašokti su nuotaka, privalo prie jos drabužių prisegti pinigų ir taip prisidėti prie jaunųjų medaus mėnesio išlaidų.

Šventė neapseina be kariu pagardintos ožkienos, aštrios džiovintos vištienos ar keptų bananų. Taip pat tradicinio „juodojo“ torto iš miltų, cukraus, sviesto, razinų, džiovintų slyvų, serbentų ir romo užpilo. Šis receptas perduodamas iš kartos į kartą. Pagal tradiciją, torto likučiai padalijami į mažus gabalėlius ir išsiunčiami giminėms bei draugams, kurie negalėjo atvykti į vestuvės.

Po puotos jaunavedžiai keliauja į kitą Karibų salą. Grįžę atgal pradeda bendrą gyvenimą kartu.

■ Australija ir Naujoji Zelandija

Balta nuotakos suknelė – neatskiriamas Australijos ir Naujosios Zelandijos vestuvių atributas, simbolizuojantis šviesią bendro gyvenimo viltį. Tradiciškai šiose šalyse jaunavedžiams yra dovanojama atminimo dovana – Biblija, kuri perduodama iš kartos į kartą. Vestuvių ceremonija dažniausiai būna gana kukli, joje dalyvauja tiek nuotakos, tiek jaunikio tėvai ir artimieji, pabroliai bei pamergės. Kaip ir įprasta, tuoktuvės vyksta bažnyčioje, jaunikis ir nuotaka apsikeičia žiedais.

Naujojoje Zelandijoje iki šiol blogas ženklas, jei jaunikis būsimąją žmoną pamato anksčiau nei bažnyčioje. Manoma, kad tokios poros laukia pykčiai ar net skyrybos.

Ypač įspūdingos maorių – vienos Naujosios Zelandijos genties, vestuvės. Laikantis papročių, per jas vyksta karių dvikovos, ceremoniją veda genties vyresnysis, kuris maorių kalba laimina jaunavedžius ir linki jiems laimingos santuokos. Nė vienerios maorių vestuvės neapseina be amžinybės žiedų, maunamų jaunavedžiams ant kaklo ir simbolizuojančių amžiną meilę.

■ Afrika

Afrika – įvairių papročių ir skirtingų kultūrų žemynas. Vedybos visoms tautoms yra ypatinga šventė. „Kuo daugiau žmonių, tuo linksmiau“, – teigia afrikiečiai. Puotoje groja gyva muzika, skamba tradicinės dainos ir šokiai, vestuvių vieta išpuošiama ryškiomis girliandomis, balionais ir pan.

Sudane ir kituose regionuose, esančiuose prie Nilo upės, jaunikiai privalo sumokėti už nuotaką išpirką. Tai tarsi kompensacija už tai, kad būsimos nuotakos tėvai neteks darbo jėgos. Vieni jaunikiai moka galvijais, avimis, kiti – grynaisiais. Brangiausiai kainuoja kilminga ar turinti gerą išsilavinimą nuotaka.

Somalyje mergaitėms išrenkamas būsimasis jaunikis, kai jos dar būna visai mažos. Dažnai nutinka ir taip, kad tą pačią moterį veda net keturi vyrai, jei tik yra turtingi.

Daugelyje Afrikos šalių mergaitės nuo mažens yra mokomos slaptos ženklų kalbos, kuria gali bendrauti su ištekėjusiomis moterimis ir vyro akivaizdoje dalytis patirtimi bei paslaptimis.

Iš istorijos

⇒ Pirmasis sužadėtuvių žiedas, puoštas deimantu, buvo padovanotas 1477 metais. Austrijos hercogas Maxsimillianas jį įteikė savo sužadėtinei Mary iš Burgundijos.
⇒ Tradicija vilkėti baltą vestuvinę suknelę pasaulyje išpopuliarėjo nuo 1840 metais, kai tokios spalvos apdarą pasirinko Anglijos karalienė Victoria tekėdama už princo Alberto.
⇒ Posakis „medaus mėnuo“ atsirado XVI amžiuje.
⇒ Daugelyje pasaulio šalių populiariausia vestuvių diena – šeštadienis.

Ar žinote, kad...

⇒ Amerikietės ir anglės per vestuves su savimi visada turi kažką seno, kažką naujo, kažką skolinto ir kažką mėlyno. Tai simbolizuoja naują gyvenimo pradžią ir sąsajas su praeitimi.
⇒ Austrės nuometus arba plaukus puošia mirtomis – stiprybę simbolizuojančiais augalais. Lietuvaitės nuo seno segasi rūtų vainikėlį – nekaltybės simbolį.
⇒ Daugelyje pasaulio šalių išėjusius iš bažnyčios jaunavedžius svečiai apiberia ryžiais linkėdami laimės, sėkmės ir vaisingo vedybinio gyvenimo.
⇒ Indonezijos saloje Balyje į vestuvių puotą susirenka kur kas daugiau moterų nei vyrų. Pasirodo, tuo metu daugelis jų miega, nes naktį prieš puotą vyrai ruošia valgį šventei.
⇒ Bulgarijoje vestuvių puotą paliekančius jaunuosius svečiai apmėto figų vaisiais, Ispanijoje jaunąją apipila sirupu.
⇒  Graikės tuoktuvių dieną į pirštinaites įsiberia cukraus, kad gyvenimas taptų saldesnis.
⇒ Maroke kilmingos nuotakos dėvi tokius sunkius apdarus, jog beveik negali pajudėti.
⇒ Korėjoje vestuvėse dalyvauja antys arba žąsys. Šie paukščiai – ištikimybės simbolis. Jie lydi nuotaką prie altoriaus.
⇒ Japonijoje jaunavedžiai per vestuvių ceremoniją šventinius drabužius per vakarą keičia tris sykius, o štai Kambodžoje turtingi jaunieji visą vakarą gali persirengti ir trisdešimt kartų. Visa tai tam, kad parodytų savo turtus.
⇒ Malaizijoje jauniesiems dovanojami virti kiaušiniai – turto simbolis.
⇒ Polinezijos salose tuoktuvių ceremonija vyksta paplūdimyje, dažniausiai leidžiantis saulei. Paplūdimys išpuošiamas palmių lapais, raudonomis orchidėjomis, apšviečiamas didžiuliais fakelais.