Vidas Bareikis apie filmą „Čempionai“: „Ir kvatojau, ir lūpą prikandau“
Savaitgalis. Dvi dienos, dvi treniruotės, vienas filmas. Toks Vido Bareikio grafikas – žinomas vyras į sporto salę užsuka dažniau nei į kiną. Tačiau geras filmas Vidui – vienas iš prioritetinių laisvalaikio užsiėmimų.
„Mano sportas yra „platus“: lankau karate, treniruoklių salę, žaidžiu krepšinį, pakankinu ir lauko treniruoklius, tad prakaito mano gyvenime yra daugiau nei kino. Tačiau kai galvoju apie poilsį, kinas ir kino teatrai yra pirmoje vietoje,“- pasakoja žinomas vyras.
Lapkričio 25 dienos vakarą V. Bareikis žada praleisti „Sporto kino festivalio“ - vienintelio tokio Lietuvoje – atidaryme. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Forum Cinemas“ kino teatruose per savaitę žiūrovai išvys 13 geriausių pasaulio sporto filmų, iš viso planuojami 64 seansai.
V. Bareikis tapo pirmuoju mūsų šalyje, pamačiusiu „Sporto kino festivalio“ repertuaro filmą „Čempionai“. Pasak aktoriaus, ši juosta turi viską, ko reikia geram filmui – meilės, vaikystės, mirties, iššūkio ir tikėjimo elementų.
„Čempionai“ – filmas apie profesionalų krepšinio trenerį, teismo sprendimu priverstą treniruoti sutrikusį intelektą turinčių žmonių komandą, iki tol rankose nelaikiusią krepšinio kamuolio. Čia prasideda dramos ir komedijos elementų turinčio filmo veiksmas, privertęs V. Bareikį ir kvatotis, ir prikąsti lūpą.
Apie „Čempionus“ ir ką jie transliuoja, apie savo įpročius kino salėje, mėgstamą žanrą bei „multikus per prievartą“ V. Bareikis papasakojo specialiame interviu.
Vidai, koks esate filmų žiūrovas? Analizuojantis aktorių, operatorių ir režisierių darbą ar tas „pasileidęs plaukus“, kuris mėgaujasi ir stengiasi išspausti maksimumą?
Negaliu pabėgti nuo savo profesinių įgūdžių, stebiu kaip vaidina aktoriai, kaip dirba režisierius. Tačiau dažniausiai stengiuosi mėgautis geru filmu ir palaikyti kūrėjus, nes žinau kaip sunku yra padaryti trumputį filmą, ką jau kalbėti apie pilnametražį. Palaikau juos, kaip ir dauguma kitų filmo žiūrovų mėgaujuosi ir stengiuosi įžvelgti kažką gero.
Žiūrėti filmus mėgstu kino teatre tarp žmonių, su visais filmo atributais, su popkornais. Ir labai mėgstu kai geras filmas tau ištrina laiką. Kai pasineri ir nebesupranti kada jis prasidėjo, kiek truko ir kada baigėsi.
Kokius filmus, kokį žanrą labiausiai mėgstate? Kodėl?
Labai mėgstu dokumentinius filmus. Mane žavi tikrų žmonių tikros istorijos, leidžiančios susitapatinti su jomis, su jų herojais. Jei būna sunku, pasidaro lengviau, kartais įkvepia. Vienas labiausiai įsiminusių dokumentinių filmų yra „Free solo“ (liet. – „Laisva siela“) apie alpinistą, kuris laipioja uolomis be apsaugų. Šitą filmą žiūrėjau kelis kartus, turiu jį namuose, dažnai jį pasileidžiu kaip foną, nes filmas pilnas gražių vaizdų, gražios muzikos, o ir istorija įkvepia.
Kada paskutinį kartą buvote kine, kokį filmą žiūrėjote?
Savaitgalį lankiausi kino teatre, žiūrėjau „Sniego vaikį“. Tai animacinis filmas. Kadangi turiu 11-metį sūnų, pastaruosius 11 metų esu puikiai susipažinęs su visa, tiek Lietuvos, tiek užsienio, animacija (juokiasi).
Ar Vidas Bareikis gali žiūrėti filmą planšetėje, telefone, kompiuteryje?
Prioritetą teikiu filmo peržiūrai kino teatre. Antras pagal patogumą – didysis namų televizoriaus ekranas. Bet kartais tenka vartytis lovoje ir po ranka turėti kompiuterį. Nematau didelės bėdos, nes ekranas arti, o situaciją pataiso geros ausinės. Man geras garsas – labai svarbu. Jei filmą žiūriu per kompiuterį, žiūriu su ausinėmis, nes tik taip galima pajausti maksimalų malonumą.
Esate išskirtinis, pirmasis Lietuvoje pamatėte „Sporto kino festivalio“ filmą „Čempionai“. Kokį įspūdį paliko šis ispanų režisieriaus Javiero Fesserio dramos ir komedijos hibridas?
„Čempionai“ man paliko stiprų įspūdį. Pirmiausia dėl to, kad vaikystėje kolekcionavau filmus apie krepšinį ir dabar pamačiau dar vieną šia tema. Antra, „Čempionuose“ nagrinėjama neįgaliųjų žmonių integracijos į visuomenę tema, man ji atrodo labai aktuali, dažnai su ja susiduriame. Žmonės į kitokius nei jie patys žiūri taip, lyg galėtų tuo kitoniškumu, tuo neįgalumu užsikrėsti. Aš su tuo nesutinku. Nors neįgalieji negali atlikti tam tikrų funkcijų, tačiau yra dalykų, kuriuos jie tuos „normaliuosius“ pranoksta. Tai puikiai parodyta filme.
„Čempionai“ turi visus privalomus gero filmo elementus – čia yra meilės, vaikystės, mirties, iššūkio ir tikėjimo. Čia graži meilės istorija, gerai vaidina aktoriai, filmas nuotaikingas ir net komiškas. Jei riekia mano rekomendacijos – jūs ją turite (šypsosi).