Vidas Bareikis savo kalba sujaudino publiką: pasakojo apie merginą, jo prašiusią pagalbos

„Prieš kelias dienas gavau laišką iš vieno žmogaus. Iš karto pasiaiškinau, kas tai per situacija. Tai mergina iš provincijos, kuri neturi artimųjų. Tiesiog tokia klasika – blogi santykiai su tėvais, nėra draugų, nėra artimųjų, palikęs draugas, su kuriuo sakė neprasidėti šeima, dėl kurio visa šeima nusisukusi. Ir galiausiai – finansinės problemos.

 Žmogus, paskendęs skolose. Aišku, aš jai patariau, ką tuo metu galėjau patarti, tai pasakiau, kad dėl šitų minčių reikėtų kreiptis į specialistus. Suradau kontaktą dėl darbo užsienyje, kad galbūt, pakeist aplinką, greičiau užsidirbti pinigų, grąžinti tas skolas. Bet visas tris dienas, man neaišku, ar to užtenka ir man labai baisu, nes aš labai nenoriu, kad tas žmogus būtų dar vienas statistinis vienetas šitoj baisioj temoj. Ir, man atrodo, mes visi turime įrankius tą keisti.

Ir turim įrankius tą keisti, ne tik tie nuostabūs žmonės, kuie šį vakarą yra apdovanojami už tuos didelius darbus, kuriuos jie padaro, bet ir žmonės, kurie yra tokie, kaip mes, kurie stumdo orą, nieko naudingo, nieko apčiuopiamo nesukuria, bet kažkodėl yra žinomi ir kažkam tu tampi tuo atramos tašku. Kas yra absoliutus neįtikėtumas ir didžiulė atsakomybė.

Ir aš noriu paprašyti visų, kurie dabar mane girdi. Būkim labiau jautrūs, būkim labiau įsiklausantys ir girdintys tuos ženklus, kuriuos taip dažnai mums siunčia tie žmonės, būkim mažiau poch***tai, kokiais mus verčia būti aplinka. Kartais. Ir tada viskas bus gerai. Gal gerai bus ne taip greitai, aš žinau, kad gerai bus tikrai ateity, nes aš duodu šimtą procentų, kad mes būsim ta karta, kuri išaugins kitą kartą, kuri bus labiau įsiklausanti, labiau jautri, ir labiau mylinti negu esam mes.“