Videomenininkas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimas Sakalauskas vedė Gretą Sirvidaitę

Beveik trejus metus draugaujanti pora vienas kitą surado internetinėje pažinčių programėlėje, vėliau, bendravimui persikėlus į socialinius tinklus, netruko ir susitikti gyvai.

„Pirmo pasimatymo metu labai daug vaikščiojome po vėlyvą, rudeninį Vilnių ir kalbėjomės. Taip vienas pasimatymas sekė kitą. Eidavome į gyvos muzikos koncertus, parodas ir pradėjome kartu keliauti. Pirmoji didesnė išvyka buvo į Maroką, kuri iki šiol ir liko viena įsimintiniausių. Po pusės metų prasidėjo gyvenimas kartu, kuris tęsiasi iki šiol“, – šypsosi Žmonės.lt kalbinta pora.

Jaunavedžiai pasakoja, kad gyvenimas kartu tik patvirtino, kad abu surado savo antrąją pusę: „Mes puikiai vienas kitą papildome, sutampa daug dalykų – taip, kaip mąstome, vertybės. Abu esame truputį senamadiški (šypteli). Mylime vienas kitą už daug dalykų, džiugina ir tai, kad esame ir labai geri draugai.“

Nenuostabu, kad gražiai besiklostančius santykius vainikavo sužadėtuvės – Rimas pasipiršo mylimajai prieš metus pajūryje Lietuvoje. „Greta jau kurį laiką įtarinėjo mane dėl artėjančių sužadėtuvių, tačiau vis nesulaukdavo to žiedelio, o man ilgai užtruko pats žiedo gaminimas, mat norėjosi specifinio dizaino. Šio žiedo forma ir tapo mūsų vestuvių grafiniu leitmotyvu“, – pasakoja R. Sakalauskas.

Jaunavedžius sukūrus šeimą sveikino ir R. Sakalausko brolis, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas.

Vestuves pakoregavo karantinas

Pora pasakoja, kad apie vestuves galvoti ir net jas planuoti pradėjo iškart po sužadėtuvių.  Abu vienbalsiai sutarė, kad svarbiausia šios šventės dalis – tai priesaika bažnyčioje, todėl atsakingai rinkosi, kur tai turėtų įvykti.

Po jautraus kunigo Algirdo Toliato pamokslo amžiną meilę jiedu vienas kitam prisiekė jaukioje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčioje, apsupti artimiausių žmonių.

Rimas pasakoja, kad šventė buvo suplanuota gegužę, tačiau dėl užklupusios koronaviruso pandemijos bei šalyje paskelbto karantino datą teko koreguoti.

„Nusprendėme palaukti. Pandemijai nuslūgus šalyje, per kelias savaites susiruošėme šventei ir sukvietėme svečius. Svarstėme galimybę nukelti vestuves į rudenį arba rengti šventę kitais metais, tačiau dėl nėštumo nutarėme planų tiek toli neatidėlioti. Kadangi viską organizavome patys, susiruošti nebuvo lengva, tačiau viską galima sutvarkyti internetu, saugiai, tad karantinas tam didelės įtakos neturėjo – kėlė klausimų tik šventės formatas, kaip dėl saugumo sumetimų į mūsų tokias spontaniškas vestuves reaguos artimieji, tačiau jie mus palaikė. Smagu, kad  viskas išsisprendė ir su artimaisiais bei draugais pagaliau turime galimybę susitikti gyvai“, – džiaugėsi pora.

Paklausti apie medaus mėnesį jaunavedžiai šypsosi, kad turbūt esant kitoms aplinkybėms jau turėtų kišenėje lėktuvo bilietus – draugystės pradžioje kartu daug keliavo, tad šis hobis malonus abiems.

„Kadangi vasaros pabaigoje susilauksime vaikučio, norime ramiai kelias savaites praleisti Lietuvos pajūryje – ten kur ir vyko sužadėtuvės. Taip pat labai svajojame pamatyti Vilniaus panoramą iš paukščio skrydžio, tad svarstome paskraidyti oro balionu“, - gražiais planais dalijasi pora.