Jau dešimt metų Sicilijoje gyvenančią Žaną Vaštakaitę labiausiai pakerėjo gamtos grožis ir vietos virtuvė. O priežastimi pasilikti saloje tapo meilė Italijoje sutiktam siciliečiui, paskui kurį lietuvė ir atsekė į jo gimtąjį kraštą. Tad ko tikėtis keliaujantiems į didžiausią Viduržemio jūros salą?
Skriskite be atgalinio bilieto!
Pusiaukelėje tarp Enos ir Palermo miestų įsikūrusi 32-ejų Ž. Vaštakaitė sako, kad Sicilija jai – viena gražiausių salų pasaulyje. O nusprendusiems keliauti į šią Italijos pietuose plūduriuojančią salą ji pataria užsisakyti bilietą tik į vieną pusę.
„Sicilija yra tarsi Viduržemio jūros „bamba“, kur susilieja skirtingos kultūros, meno kryptys, papročiai, todėl keliaujant per skirtingus miestus ir provincijas nesunku pastebėti jų savitumą ir unikalumą“, – pasakoja Ž. Vaštakaitė.
Moters teigimu, keliaujantys į Siciliją turėtų būtinai aplankyti Tirėnų jūroje išsibarsčiusias septynias Eolijos salyno salas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Joms būdingi kraštovaizdžio kontrastai – vulkaninės kilmės salų paviršius apaugęs žaliuojančia augmenija, o uolėtus krantus skalauja užburiančio mėlynumo vanduo. Pasak graikų mitologijos, šio salyno grožiui kadaise neatsispyrė pats Odisėjas, sustojęs čia pailsėti. O vienoje jų – Strombolio saloje – dar ir dabar alsuoja veikiantis ugnikalnis.
Eolijos salos yra kone ranka pasiekiamos iš Sicilijos sostinės Palermo, kurio Ž. Vaštakaitė pataria taip pat neaplenkti. Palermas – tarsi muziejus po atviru dangumi, garsėjantis smėlėtais paplūdimiais, pasakojimais apie mafiją ir šurmuliuojančiais turgeliais. Populiariausias ir pats seniausias yra Vucciria gatvės turgus, kurio pavadinimas atspindi ten vyraujančią atmosferą ir išvertus į lietuvių kalbą reiškia „balsai, šurmulys“.
„Prieš kažką pirkdami derėkitės, nes siciliečiai norą lygtis paveldėjo iš turkų bei afrikiečių, todėl tik ir laukia, kada pradėsite su jais tartis ir „apvalinti“ kainą savo naudai“, – pataria Ž. Vaštakaitė.
Palermo turgų asortimentas itin platus – nuo rankų darbo suvenyrų iki šviežių jūros gėrybių, vaisių ar tikrų itališkų makaronų.
Telegeniškas kraštas
„Kaip kad Italijos miestas Riminis puikuojasi būdamas Federico Fellini, vieno garsiausių kino režisierių, gimtine, taip Sicilija leidžia sekti legendinio 1972 m. filmo „Krikštatėvis“ (rež. Francis Fordas Coppola) pėdsakais, – pasakoja Šarūnė Bružaitė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Produkto vystymo ir plėtros departamento vadovė. – Nedideliame senoviniame Savokos miestelyje tebeveikia „Vitelli“ baras, kuriame buvo filmuojamos „Krikštatėvio“ scenos. Tebestovi ir į filmo kadrus patekusi miestelio bažnyčia, išlikusios gatvės, kuriomis filme ėjo vestuvių procesija, taip pat filmavime „dalyvavo“ netoliese esančio Taorminos miestelio geležinkelio stotis. Tad salą galima drąsiai įtraukti ir į kino mėgėjų maršrutus.“
Asmeninė erdvė beveik išnykusi
Ž. Vaštakaitė pasakoja, jog, skirtingai nei likusioje Italijos dalyje, Sicilijoje žmonės niekada neskuba ir mėgaujasi la dolce vita – saldžiu gyvenimu. Taip pat jie yra itin svetingi ir nepataisomi optimistai, turintys gerą humoro jausmą.
„Siciliečius būtų sunku įsprausti į punktualumo rėmus ar užversti neatidėliotinais darbais. Jiems nėra nieko svarbiau už ilgus pokalbius su draugais ragaujant skanų maistą ir niekur neskubant. Taip pat jiems beveik neegzistuoja asmeninės erdvės ribos – netgi matydami žmogų pirmą kartą, jie nesivaržo patapšnoti jam per petį, apkabinti, taip parodydami draugiškumą.“