Vienintelė moteris, pavergusi ir Džeimsą Bondą, ir Kanų kino festivalio žiuri, dar ir priklauso senų pinigų giminei. Vis dėlto Léa SEYDOUX (36) dažnai jaučiasi pažeidžiama, drovi ir draskoma prieštarų.
„Jaunystėje labai bijojau mirties, – sako ji viename iš interviu. – Nuolat jaučiausi prislėgta. Nesupratau, ar dėl tokios tikrovės verta gyventi. Šiandien suvokiu – taip, verta.“
COVID-19 sumaišius kalendoriaus lapelius, filmai pristatomi anaiptol ne suplanuota tvarka. Regis, tik pasirodė „Mirtis palauks“, ir štai išeina Weso Andersono „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ – kalėjimo apsaugininkės, tampančios dailininko pozuotoja, vaidmuo rašytas specialiai Léai Seydoux. Gruodžio 8-ąją gimtojoje Prancūzijoje pradedama rodyti Arnaud Desplechino drama „Tromperie“ („Apgaulė“), tą patį mėnesį laukia dar vienos komedijos ir romantinės istorijos premjeros.
Pandemijos rezultatas įspūdingas – penki filmai; keturi iš jų pristatyti Kanuose, kuriuos Seydoux užkariavo 2013-aisiais, kai „Adelės gyvenimas“ pelnė jai, kolegei Adèle Exarchopoulos ir režisieriui Abdellatifui Kechiche „Auksinę palmės šakelę“. Vienas apdovanojimas trims – unikalus atvejis festivalio istorijoje!