Viena gražiausių šokių projekto porų A. Lukaitė ir E. Belousovas: „Romantika atsiranda scenoje“

Austėja – vilnietė, Muzikos ir teatro akademijoje studijavo operinį dainavimą. „Vaidybos pagrindus dėstęs aktorius Sakalas Uždavinys skatino išbandyti save kuo daugiau skirtingų sričių, paragino užsiregistruoti aktorių atrankos agentūroje. Greitai gavau pirmą vaidmenį Lietuvoje filmuotoje italų televizijos juostoje, dirbau reklamų modeliu“, – pasakoja. Aktorystė taip smarkiai ją užkrėtė, kad baigusi studijas pradėjo dirbti „Domino“ teatre: vaidina dabar viename populiariausių spektaklių „Primadonos“. Ji – ir gražuolė Esmeralda iš miuziklo „Paryžiaus katedra“.

Nors baigusi operinį dainavimą, Austėja iki šiol nėra dainavusi operos spektaklyje. „Jaučiu, kad dar nesu pasirengusi eiti tuo keliu. Operai reikia balso ir kūno brandos, išmanyti daugybę techninių niuansų, – paaiškina. – Tačiau daug koncertuoju – tai daryti žmonėms, kuriuos matau salėje, man gal net didesnė laimė, nei dainuoti spektaklyje. Mėgstu dainuoti lietuviškai, kad žmonės suprastų tekstą.“ Mergina toliau lavina balsą pas Lietuvos ir Italijos mokytojus, gyvenimą ketina sieti su muzika, todėl kiek nejaukiai pasijunta pristatoma kaip aktorė. „Juk nesu diplomuota aktorė. Nesu ir operos dainininkė, nes, kaip sakė vienas mano dėstytojas, – operos dainininkas yra tas, kuris dainuoja operas. Tinkamiausia būtų sakyti, kad esu dainuojanti aktorė – artistė. Į šį žodį telpa daug, net tai, ką darau dabar – šoku“, – įsitikinusi Austėja.

Kai jiedu su Edvinu pradėjo repetuoti ir rengtis projektui „Šok su žvaigžde“, vaikinas dar rašė magistrinį darbą. Danijos sostinėje Kopenhagoje jis gyveno penkerius metus, studijavo finansus ir investicijas. „Buvo įtemptas laikas: antradienį išskridau, trečiadienį apgyniau magistrinį, ketvirtadienį grįžau į Vilnių ir tą pačią dieną su Austėja jau repetavome, o šeštadienį šokome pirmoje projekto laidoje“, – vardija ir neslepia, kad dėl šio šokių projekto grįžo į Lietuvą. Gana greitai rado ir darbą pagal specialybę – yra SEB banko finansinių duomenų analitikas.

Sportinius šokius Edvinas šoka nuo šešerių, buvo Lietuvos jaunių čempionas. „Kad galėčiau išlaikyti tą patį lygį, teko paaukoti Vilnių – būdamas trylikos išvažiavau gyventi į Klaipėdą, priėmė šokių partnerės Anastasijos Piazenko šeima, – pasakoja. – Paskui dėl šokių šešiolikos išvažiavau į Latviją. Rygoje baigiau mokyklą, nuolat dalyvavau varžybose. Bendraklasis, taip pat šokėjas, sugalvojo studijuoti Kopenhagoje. Ir man pasiūlė. Abu priėmė, bet draugas nusprendė likti Latvijoje, todėl į Kopenhagą išvažiavau vienas.“ Edvinas sako sąmoningai rinkęsis profesiją, kuri garantuotų stabilesnį gyvenimą. Džiaugiasi, kad dirbdamas banke rado daugiau ramybės, nei turėjo šokių aikštelėje. Tiesa, bendradarbiai atidžiai stebėjo kiekvieną jo pasirodymą projekte. „Po vienos pirmųjų laidų priėjo kolega ir sako: „Pažiūrėjau, kaip šoki. Ką tu išvis darai banke?!“ Tai priėmiau kaip didžiausią komplimentą, nes šokių projekte nenorėčiau atrodyti kaip banko darbuotojas“, – juokiasi.

Buvusi projekto pora pripažįsta, kad be gausios palaikymo komandos būtų kur kas sunkiau. Edvino tėvai dažnai jiems atveždavo vakarienę tiesiai į repeticijų salę, palepindavo šokoladu ir karšta kava. Jeigu reikėdavo, nuveždavo ar paimdavo drabužius taisyti, valyti. Tėvai yra užauginę du šokėjus čempionus: Edviną ir metais vyresnę jo seserį – šiuo metu Vokietijoje gyvenančią Patriciją Belousovą. „Su Edvino mama Jelena ir seserimi daug kalbėdavomės apie kiekvieno šokio judesį, įvaizdį, drabužius, – pasakoja Austėja. – Kiek daug paslapčių jos žino! Kad ir tokių, kaip susukti šokėjos kuodelį, kad neišsitaršytų šokant. Arba kaip padaryti garbanas, kad išsilaikytų visą vakarą, kol vyksta transliacija.“ Austėja šoko vilkėdama Patricijos sukurtas sukneles – ji yra proginių bei kasdienių drabužių prekių ženklo „Bellatricia Refined“ įkūrėja. Austėja be galo dėkinga ir savo seseriai dailininkei Godai Lukaitei: „Esame ne tik sesės, bet ir sielos draugės. Ji neretai padėdavo sukurti rekvizitą mūsų su Edvinu šokiams. Man apskritai net kvapą gniaužia, kai pagalvoju, kad šis projektas virto tokiu galingu šeimos susibūrimu dėl bendro tikslo!“

Austėją ir Edviną žiūrovai ėmė poruoti nuo pirmos šokių projekto laidos – neva tokios aistros, kokią jie skleidžia šokių aikštelėje, suvaidinti būtų neįmanoma. „Norėčiau, kad visi, kurie ieškojo tarp mūsų romano, nors kartą būtų apsilankę repeticijoje ir pamatytų, kaip ten iš tiesų viskas vyksta. Kai treningus, o ne puošnius drabužius apsirengę žmonės vieną šokio elementą zulina dešimt kartų, kai yra šlapi ir pavargę, kai skauda mėlynėmis nusėtus šonus ar nikstelėtą koją, kai išgyvena, nes ir vėl nepavyko... – atsidūsta Austėja. – Čia vargu ar rasite daug meilės ir švelnumo. Romantika atsiranda scenoje, kai įjungtos šviesos bei kameros ir turi tris minutes jausmams parodyti.“

Edvinas irgi pritaria, kad meilei ir draugystei dabar tiesiog fiziškai nebūtų laiko. Kol kas jo trūksta net rimtesnėms mintims apie ateitį ir sprendimams, ar pasibaigus projektui jis visai atsisveikins su šokiais. „Kai važiavau studijuoti į Kopenhagą, buvau nusprendęs nebešokti. Tačiau ten sutikau puikią šokių partnerę danę Majbritt Sillemann, su ja tapome Danijos dešimties šokių čempionais. Jos dėka nemečiau šokių, – pasakoja Edvinas. – Buvome sutarę: jei su Austėja projekte sugebėsime išsilaikyti iki lapkričio 30 dienos, Majbritt atskris pas mus. O jeigu iškrisime anksčiau, tada visi kartu eisime žiūrėti pasaulio standartinių šokių čempionato, kuris tą šeštadienį vyks Vilniuje ir kuriame Vokietijai atstovaus mano sesuo Patricija.“