Menininkė, muzikantė ir aktorė Bibbe HANSEN neseniai lankėsi Vilniuje kaip Užupio festivalio „MÉNOS: Mekas Fluxus Factory“ garbės viešnia. Fluxus menininko Alo Hanseno dukra užaugo pačiame Niujorko avangardo verpete: būdama trylikos tapo viena jauniausių Andy Warholo „superžvaigždžių“, filmavosi greta Edie Sedgwick, šoko su „The Velvet Underground“ ir pateko į Jono Meko kadrus. Prie puodelio kavos ji pasakojo apie vaikystę, kurioje niekas neklausė, kaip sekasi; dievinamus, bet išprotėjusius tėvus ir apie tai, kodėl niekada negalima nustoti žaisti: „Lietuva – nuostabi. Viena įspūdingiausių vietų, kur esu buvusi.“
Esate tikra legenda!
Legenda gali tapti bet kas, tereikia ganėtinai ilgai gyventi. Labai paprastas triukas. Žmonės žavisi, o juk viskas, ką reikia padaryti, – tai nemirti. Arba mirti labai jaunam, jau spėjus tapti genijumi. Jei nesi Jimi Hendrixas, teks gyventi ilgai.
Pradėkime nuo svarbiausio dalyko: kaip paprastam žmogui paaiškintumėte, kas yra Fluxus?
Pirmiausia reikia žinoti štai ką: net patys šviesiausi protai, meno mokslų daktarai ir profesoriai to nesupranta ir iki šiol kariauja. Ginčijasi net patys Fluxus žmonės: kas dar yra Fluxus, o kas jau nebe. Taigi jums lengva nebus.
Bet pasakysiu labai paprastai: Fluxus – idėjų menas. Žinoma, jis platesnis, tačiau esmė tokia. Dvasią jis perėmė iš XX amžiaus pradžios Europos dadaizmo. Dalis Fluxus yra neodada, dar įmaišyta žiupsnis dzenbudizmo ir šiek tiek politikos, kovojančios už valdžią žmonėms! Kas supranta dadaizmą, tas supranta ir dalį Fluxus.