Viena sūnų auginanti Sandra Žemaitytė pakvietė į krikštynas: svarbi misija krikšto tėvui ir gardi močiutės dovana

Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.
Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.
Ramunė Aukštuolytė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Renginių organizavimo įmonės „Balti lapai“ įkūrėja Sandra Žemaitytė jau metus džiaugiasi pasikeitusiu gyvenimu. Ji – ne tik sėkminga verslininkė, bet ir mama. Neseniai sūnaus Petro 1-ąjį gimtadienį paminėjusi moteris nusprendė sūnų pakrikštyti – kaip sako ji pati, intymių krikštynų idėja kilo spontaniškai.

„Krikštynos man yra labai intymi, visai šeimos šventė. Joje dalyvaus tik artimiausieji ir krikšto tėvai. Ir kaimynė, kuri man labai padeda kasdienybėje. Šventė bus visiškai maža, švęsime privačiai“, – portalui Žmonės.lt dar prieš krikštynas pasakojo S.Žemaitytė.

Spontaniška šventė ir renginiai šeimai

Anot Sandros, krikštynų šventę ji suorganizavo labai greitai – vos per savaitę.

„Vos prieš savaitę sugalvojau, kad reikėtų pakrikštyti Petrą. Viskas vyko taip greitai, kad jo rūbeliai atkeliavo tik antradienį, – šypteli žinoma moteris. – Mane puošė Kęstas Rimdžius.“

Fotogalerija:

Pati moteris yra surengusi daugybę švenčių – tiesa, daugiausia jų mažai pažįstamiems žmonėms, draugams. Kaip sako ji pati, šventes sau ar šeimos nariams rengti kur kas paprasčiau.

„Yra sakoma: „batsiuvys be batų“. Nors nesu visai be tų batų, sakyčiau, kad sau šventes rengti paprasčiau, nėra tiek daug streso. Viską padarau paskutinę minutę.

Labai dėl to nestresuoju, nes žinau, kad viską padarysiu. Nekeliu sau labai didelių standartų, į savo pačios šventes žiūriu žymiai paprasčiau. Krikštynos man – visiškai asmeninis dalykas, jautri šventė, todėl ten bus daug asmeninių detalių. O šventei tortą paruoš net močiutė“, – šypteli renginių organizatorė.

Šventė vyko Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje, dar plačiau žinomoje kaip Dominikonų bažnyčia. Nors Sandra neslepia nesanti itin praktikuojanti katalikė, pastaruoju metu ji matė keletą ženklų, kurie paskatino ją labiau atsigręžti į religiją.

Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.
Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.

„Vienas dalykas – suradau kunigą, pas kurį noriu eiti ir kurio pamokslų noriu klausyti. Atrodo, kad jis labai žmogiškas. Jis mane labai paskatino. Daugiau tikėjimo savyje atradau per šiuos metus, jie man tikrai nebuvo patys lengviausi.

Vieną penktadienį su drauge nuėjome vakarienės prie Dominikonų bažnyčios, pavalgiusios užsukome į vidų. Kai ten apsilankai, supranti, kaip tokiose vietose kartais pabūti gera. Nesu iš tų žmonių, kurie į bažnyčią eina kiekvieną sekmadienį, bet aš toje vietoje atrandu ramybę, gal ji turi kažkokią aurą“, – sako pašnekovė.

Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.
Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.

Krikšto tėvai ir šventas vardas

Anot moters, galvodama apie Petro krikšto tėvus, ji ieškojo žmonių, kurie sūnui būtų tarsi antri tėvai. Tie žmonės, į kuriuos jis galėtų atsiremti tada, kai sunku, ar pasidžiaugti gyvenimo pasiekimais.

„Antro vardo neduosime kadangi pats vardas Petras yra šventas. Laikysimės visų krikštynų ritualų. Man labai artima yra mano sesuo, visa jos šeima. Bėda tame, kad jie gyvena kiek toliau, ne Vilniuje. Norėjau, kad krikšto tėvai būtų arti, visada pasiekiami.

Krikšto mama tapo mano labai artima draugė Vaida, su kuria draugaujame nuo trejų metų. Krikšto tėčiu tapo mano labai artimas draugas Mantas. Man labai imponavo jo vidinės vertybės. Kadangi viena auginu vaiką, ieškojau žmogaus, su kuriuo sūnus galėtų pasikalbėti vyriškai. Mantas yra vienas iš tų žmonių“, – teigia ji.

Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.
Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.

Kadangi renginių organizatorė savo vaiką augina viena, kartais pasitaiko ir akimirkų, kuomet tenka rinktis – darbas ar namai. Dėl pagalbos prižiūrint sūnų ji yra dėkinga ne tik tėvams, bet ir artimiems savo draugams, kurie nesibodi ištiesti pagalbos ranką.

„Kartais būna, kad man reikia kažkur išeiti, kad kažkas turi prižiūrėti Petrą. Žymiai smagiau bus, jei mano sūnus galės būti pas krikšto tėtį, o ne tiesiog pas mano draugus“, – šypteli pašnekovė.

Naujas ritmas, kuriuo džiaugiasi

Sandra – viena iš moterų, kuri nenustojo dirbti gimus sūneliui. Ant rankų ji spėja sūpuoti vaiką, bet tuo pačiu toliau vysto savo verslą. Kaip jai tai pavyksta padaryti?

Sandros Žemaitytės sūnaus gimtadienis / Mikita Studio nuotr.
Sandros Žemaitytės sūnaus gimtadienis / Mikita Studio nuotr.

„Manau, kad kai gimsta vaikas, visą gyvenimą nuo tada laviruoji. Prieš gimstant vaikui aš niekada niekur nevėluodavau. Nesuprasdavau, kaip galima kur nors vėluoti. O dabar suprantu.

Nes kai atsiranda vaikas, viskas apsiverčia aukštyn kojom. Kai gimė Petras, ilgą laiką gyvenau savo senuoju ritmu, bet reikėjo „persimainyti“. Apsiskaičiuodavau, kiek laiko man trunka susiruošti, išeiti iš namų. Bet dabar viskas gali staiga pasikeisti – tai vaikas pradeda verkti, tai suserga, ir staiga tu jo tiesiog negali palikti. Planai gali pasikeisti per sekundę“, – dabartinį gyvenimą apibūdina žinoma moteris.

Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.
Sandros Žemaitytės sūnaus krikštynos / Mikita Studio nuotr.

Visgi nors daugelis pastebi nemažai minusų, kurie ateina auginant vaikus, Sandra neslepia besididžiuojanti ir besimėgaujanti savo dabartiniu vaidmeniu.

„Auginti vaiką, būti mama labai patinka. Manau, kad motinystė man labai tinka. Tiesa, galvoju, kad apie motinystę yra iškelta per daug dramos. Per daug gąsdinama, nors yra daug daugiau gražių dalykų, nei problemų.

Aišku, gal Petras tiesiog labai geras vaikas... Faktas, kad nėra taip paprasta, kai tu gyveni vienas. Gyvenu, miegu pagal jo ritmą. Bet man labai patinka prie jo derintis, kartu gyventi, atsibusti kartu“, – dalijasi moteris.