Vienas atnaujintas daugiabutis gali išjudinti visą kaimynystę: kas skatina gyventojus ryžtis modernizacijai?
Vienas atnaujintas daugiabutis gali tapti postūmiu pokyčiams visoje gatvėje ar kvartale. Kai greta stovi keli panašios būklės namai, o vienas jų atnaujinamas, skirtumas tampa akivaizdus – gyventojai savo akimis pamato, kaip pasikeičia ne tik pats pastatas, bet ir visa gyvenamoji aplinka. Tokių gerųjų pavyzdžių galima rasti tiek Vilniuje, tiek mažesniuose šalies miestuose.
Vienas tokių pavyzdžių – Vilniaus Žirmūnų mikrorajonas. Atnaujinus vieną daugiabutį, jo pavyzdžiu ėmė sekti ir kaimyniniai namai toje pačioje, o vėliau ir gretimose gatvėse. Panašus efektas pastebimas ir kituose sostinės rajonuose, kur daugiabučiai išsidėstę tankiai, kvartalais, – vieno namo pokyčiai gerai matomi ir aplinkiniams gyventojams.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius atkreipia dėmesį, kad kaimynų pavyzdys įtikina ne tik vizualiai, bet ir finansiškai. Kai modernizuoto namo gyventojai gali konkrečiai pasakyti, kiek mokėjo anksčiau ir kiek moka dabar, sprendimas atnaujinti savo namą pasidaro kur kas apčiuopiamesnis.
„Po renovacijos būsto vertė išauga, žmogus gali jį parduoti ir gauti, tarkime, 20–30 tūkstančių eurų daugiau. Svarbiausia – parodyti, kokią konkrečią naudą šis sprendimas duos būtent tam žmogui“, – tikina nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.
Televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė pastebi, kad toks gerųjų pavyzdžių poveikis ypač ryškus mažesniuose miestuose. Štai Birštone šiuo metu jau modernizuota 73 proc. daugiabučių: „Man atrodo, mažesniuose miestuose tai veikia dar stipriau, nes bendruomenės artimesnės, žmonės vieni kitus pažįsta. Pamato, kad kaimynai atsinaujino, kad gražu, ir nusprendžia: mes irgi norime. Geras pavyzdys tiesiog užkrečia.“
Susitarti pavyksta ne visiems
Modernizacijos tempą lėtina ir gyventojų negebėjimas susitarti. Po vienu stogu gyvena skirtingo amžiaus, poreikių ir finansinių galimybių žmonės, todėl tai, kas vienam atrodo savaime suprantama investicija į patogesnį gyvenimą, kitam gali kelti abejonių, nerimą ar nepasitikėjimą.
Psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio teigimu, tokiais atvejais pirmiausia svarbu suprasti, kas slypi už gyventojų priešinimosi pokyčiams.
„Žmonės turi savo įsitikinimų, baimių, kartais netiki, kad niekas nepasikeis į blogą ar kad paskolos įmoka ateityje nepadidės. Tokiais atvejais būtina pirmiausia išgirsti žmogaus nerimą ir parodyti, kad jis suprantamas. Vien racionalūs skaičiai ne visiems padeda, nors iš šalies gali atrodyti savaime suprantama: jei atnaujinęs būstą sutaupai ir gyveni geriau, kodėl to nedaryti? Vis dėlto daliai žmonių baimė, kad viskas galiausiai kainuos brangiau, nusveria racionalius argumentus“, – teigia D. Jakučionis.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė pabrėžia, kad gyventojams, kurie modernizacijos vengia dėl finansinių priežasčių, svarbu žinoti, jog pradėti procesą galima ir neturint sukaupto pradinio įnašo ar didelių santaupų, o pirmąsias įmokas reikia pradėti mokėti tik atlikus darbus, dažniausiai po metų ar vėliau.
J. Lepardinienė priduria, kad tiems, kurie nebenori atidėlioti savo daugiabučio atnaujinimo, reikia kuo anksčiau pradėti kalbėtis ir ieškoti bendro sutarimo su kaimynais: „Parašus surinks administratorius, tačiau iki tol verta daugiau bendrauti, aptarti kylančius klausimus, o abejojantį kaimyną pakviesti kavos ir ramiai pasikalbėti, kodėl namui reikalingi pokyčiai.“
Abejojantiems svarbu matyti visą procesą
U. Siparė atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų daugiabučio modernizacijai priešinasi ir dėl labai praktiškų priežasčių: nenoro kurį laiką gyventi dulkėse, triukšme ar patirti kitų nepatogumų. Tačiau yra ir tokių, kurie pokyčio prasmės tiesiog nemato.
„Yra žmonių, kurie sako: man nieko nereikia. Jie gali sutikti su bendruomenės sprendimu vien tam, kad nebūtų tie, kurie stabdo procesą, bet patys savo bute ir toliau gyvena taip, kaip gyveno daugybę metų. Atnaujintas namo fasadas ar pasikeitusi aplinka jiems savaime nėra pakankama priežastis keisti požiūrį“, – sako U. Siparė.
Pasak jos, abejojantiems gali būti svarbu matyti ne tik galutinį rezultatą, bet ir visą modernizacijos procesą – su kokiais sunkumais teko susidurti, kaip buvo sprendžiami nesutarimai ir įveikiami laikini nepatogumai.
„Aš mėgstu rodyti realų gyvenimą ir pasakoti apie tikras situacijas, nes visiems visko pasitaiko. Nereikia slėpti nei problemų, nei skundų, nei ginčų – svarbu parodyti ir tai, kaip juos pavyko išspręsti. Aišku, visada bus žmonių, kurie sakys, kad jiems taip paprasta nebus, bet gal bent daliai toks realus pavyzdys padės pamatyti, kad pokytis iš tiesų įmanomas“, – dalijasi U. Siparė.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis
