Judu tokie jauni, o jau ne vienus metus dalijatės bendra buitimi.
Iglė: Vasarį, per Valentino dieną, suėjo ketveri metai, kai esame kartu.
Tadas: Niekada jos neklausiau, gal draugaukime. Tai atsitiko natūraliai, net neužfiksavome draugystės pradžios datos. Todėl nusprendėme, tegul tai būna Valentino diena – kad prisimintume ir galėtume švęsti draugystės metines.
Per tuos metus daug patyrėme. Nors kartais atrodo, kad mes dar nieko nematę. Tačiau užtenka įsijungti ir pažiūrėti bendrų kelionių įspūdžius – nustembame, kad tiek daug visur buvome, tiek gražių mažų dalykų, pasirodo, išgyvenome.
Iglė: Praėjusi vasara mums buvo tarsi lūžio taškas. Pradėjome gyventi kitaip – mokomės labiau būti čia ir dabar, negalvoti, ko jau nebepakeisi, ir neprognozuoti, kas laukia ateityje. Nes nežinia dažnai kelia nerimą, nuotaikos kaitą, depresiją.