Vienas klausimas pakeitė dviejų mamų iš Vilniaus gyvenimą: „Supratau, kad turiu padėti“

Tatjanos atmintyje iki šiol gyvas globos namuose augęs berniukas – visada su tais pačiais kedais – žiemą ir vasarą. Jis niekada nesiskundė. Ši patirtis tapo tyliu, bet labai aiškiu atsakymu, kodėl Tatjana šiandien daro tai, ką daro.

Dvi mamos – viena kryptis

Kita įkūrėja Sandra Balnienė savo kelią pradėjo jau tapusi mama. „Kai mano sūnui Arui buvo penki mėnesiai, būdama su juo pirmą kartą labai aiškiai savęs paklausiau: kodėl vieni vaikai turi mamą, o kiti – ne?“ – prisimena Sandra.

Šis klausimas neliko teorinis. Sandra suorganizavo pirmąjį renginį Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Būtent ten, jos teigimu, tapo aišku, kad vaikams labiausiai reikia ne daiktų. „Jiems reikia šilumos, nuolatinio dėmesio, meilės. Jie net vadino mane mama. Tą akimirką supratau – turiu padėti“, – sako ji.

Prie kilnios misijos prisidėjo Tatjana ir tą akimirką prasidėjo dviejų mamų kelias dėl šviesesnės vaikų ateities ir žibančių akių, rašoma pranešime spaudai.

„Diena su vaiku“ – ne pramoga, o ryšio kūrimas

Pastaraisiais metais organizacijos veikloje vis daugiau dėmesio skiriama iniciatyvai „Diena su vaiku“. Tai individualaus dėmesio laikas, kai vienas suaugęs žmogus būna su vienu vaiku be įtampos, skubėjimo ir vertinimų.

Tatjanai ši iniciatyva nėra vienkartinis geras darbas. „Tai procesas, kuriame gimsta saugus ryšys – per akių kontaktą, pokalbį ir bendrą veiklą. Tokiose akimirkose vaikai atsiveria, pasakoja savo istorijas, svajones ir skausmą. Tai patirtys, kurios augina abu“, – sako ji.

Sandra pabrėžia, kad ši iniciatyva gimė iš paprasto, bet labai svarbaus stebėjimo – vaikai vieni prie kitų dažnai neatsiveria.

„Pilotinio projekto metu pamatėme, kad būdami dviese su suaugusiuoju vaikai pradeda kalbėti, pasitikėti, dalintis. Mes einame į prasmingas veiklas, net į koučingo tipo pokalbius – vaikai išsipasakoja, nes jaučia saugumą ir ryšį“, – pasakoja Sandra.

Maži gestai, kurie palieka gilų pėdsaką

Viena Sandros patirtis iki šiol išliko itin ryški. „Su mergina, vardu Diana, buvome nuvykusios į prekybos centrą. Norėjau ją apipirkti, bet viskas virto į nepamirštamą terapiją, kurios metu mes rinkomės spalvas, ieškojome gražių drabužių modelių, mėgavomės laiku, kurį galime skirti maloniems dalykams. Ji manęs klausinėjo daugybės patarimų ir aš mačiau, kokia saugi ji yra su manimi tą dieną.

Vėliau Diana paprašė nupirkti rožę. Tik vėliau paaiškėjo, kad gėlė skirta Tatjanai, tuo metu sirgusiai ir negalėjusiai būti kartu. Tai buvo labai jautri akimirka, kuri parodė, kiek daug vaikas gali duoti, kai pats jaučiasi matomas“, – sako Sandra.

Pasak jos, svarbiausia žinutė yra paprasta: nesvarbu, kokio dydžio pagalba – svarbiausia būti su vaiku, skirti jam laiko ir dėmesio.

Ryšys, kuriam kartais prireikia metų

Vaikams, augantiems globos įstaigose, dažniausiai labiausiai trūksta ne materialinių dalykų, o saugaus prieraišumo. „Tokie vaikai nėra nepatogūs. Jie yra giliai įskaudinti“, – sako Tatjana.

Komandos patirtis rodo, kad kartais prireikia net šešerių metų, kol vaikas ištaria:
„Kaip gera, jog atvažiavote dėl manęs.“

Sandra priduria, kad „Diena su vaiku“ teigiamai veikia vaikų emocinę savijautą – merginoms rengiamos grožio pamokos, kalbama apie socialines normas, ugdoma savivertė, mokoma atpažinti ir reikšti emocijas.

Tam, kad diena su vaiku yra itin svarbi, pritaria ir globos namuose augusi Regina Deviatnikova, kuri dabar yra garsi grimo meistrė, kurianti savo prekinį ženklą „Regina Make up“.

Ji sako, kad laikas, atskirai praleistas su suaugusiuoju, yra itin svarbus ir palieka nepamirštamą pėdsaką gyvenime: „Individualus dėmesys – itin svarbus kiekvienam vaikui ir paaugliui. Galime palyginti, kad dažnai net suaugę žmonės sako, kad jiems trūksta dėmesio, tai ką kalbėti apie vaikus?

Jiems tokio dėmesio reikia dar labiau. Juk vaikai nori tobulėti, mokytis. Kai gyvenau globos namuose, tarp vaikų, mokiausi gyventi pati. Auklėtojai nespėja būti su kiekvienu vaiku, skirti pakankamai kokybiško laiko, todėl vaikai auga stebėdami kitus. Būna atvejų, kad augdamas grupėje su kitais vaikais net ne visada žinai, ar viską darai gerai ir teisingai.

Viskas visai kitaip, kai būni dviese su suaugusiuoju – jis motyvuoja vaiką, paaiškina, kaip gyventi, sudaro sąlygas suprasti tam tikrus gyvenimo dalykus.

Aš auginu dvi dukras ir labai stengiuosi gyvenime pabūti ir su viena, ir su kita atskirai. Mes daug kalbamės, bendraujame ir būname kartu“, – sako Regina, augusi globos namuose.

Lietuvos vaikai – mūsų visų vaikai

„Svetimų vaikų nebūna“, – sako organizacijos įkūrėjos Sandra ir Tatjana. Jų teigimu, vaikas nepasirenka augti globos įstaigoje – sprendimus už jį priima suaugusieji, todėl atsakomybė tenka visai visuomenei.

Šiuo metu organizacija mato ateities viziją – dienos centrą, kuriame vaikai galėtų jaustis saugūs, atrasti savo talentus, augti pasitikėdami savimi ir nebejausti savo tėvų klaidų naštos.

Jau netrukus, vasario 13-ąją vyks paramos renginys, skirtas būtent šiam tikslui – surinkti lėšų, kurios leis ir toliau kurti gyvą, tęstinį ryšį tarp suaugusiojo ir vaiko. Artėjantį renginį organizuoja Brigita Morozienė iš „My Event“. Kaip sako organizacijos įkūrėjos, tai moteris, kuriai nėra svetimo skausmo ir kuri pati tapusi mama atsigręžė į vaikus, augančius be tėvelių globos.

„Pokytis prasideda tada, kai žmonės renkasi žmones“, – sako Sandra, o jai antrina Tatjana švelniai pridurdama, kad jų, kaip mamų misija, yra sukurti vaikams saugią erdvę, užtikrinti šilumą, meilę ir palaikymą, rašoma pranešime spaudai.

Prisidėti prie vaikų gerovės galite čia:

VšĮ Žmonės Žmonėms

LT067300010161840180