Trečiadienį nuaidėjusi netikėta žinia apie stilistės, nuomonės formuotojos ir knygų autorės Agnės Jagelavičiūtės (1980-2022) mirtį sukrėtė ne tik jos artimuosius, bičiulius, bet ir moters asmeniškai nepažinojusius žmones. Pagerbiant Agnės atminimą, kviečiame prisiminti vieną paskutinių jos interviu, kurį ji prieš metus davė 15min laidai „Edvardas Žičkus. Be ribų“.
A.Jagelavičiūtė socialiniuose tinkluose neretai sulaukdavo neapykantos bei paniekos kupinų žinučių, tačiau pastaruoju metu, anot jos, tokių komentarų kiekis buvo itin išaugęs, o tam įtakos turėjo ir karantinas.
„Žmonių agresyvumas auga ne dienomis, o valandomis“, – neslėpė stilistė.
Tam, kad būtų lengviau susidoroti su problemomis, Agnė ne vienerius metus ieškojo psichologinės pagalbos, tačiau turėjo praeiti daug laiko, kol pagaliau rado tinkamą.
„Priklausau kategorijai žmonių, kurie nebijo pripažinti tam tikrų faktų iš savo gyvenimo. Pavyzdžiui, apie skaudžias skyrybas ar tai, kad lankausi psichoterapijoje, kuri man labai padeda, – sakė A.Jagelavičiūtė. – Dabar man gera, nes priėmiau pagalbą.“
Nors nuo nemalonių komentarų atsiriboti neįmanoma, Agnei psichoterapija padėjo suprasti, jog iš tiesų blogai yra ne jai. Todėl moteris drąsiai socialiniuose tinkluose dalijosi tokiomis akimirkomis, kurias kiti pasilaikytų sau.
„Esu nusprendusi nefeikinti gyvenimo. Kiek įmanoma, stengiuosi nemeluoti. Man atrodo, nėra gerai vaidinti apie puikius genus ir tai, kad dėl to esi gražuolė, arba, jog jautiesi šeimoje laiminga, nors iš tiesų yra kitaip“, – tikino A.Jagelavičiūtė.
Piktiems komentatoriams atsikirsti nevengusi Agnė atvirai sakė, kad savo charakterio keisti neketina.
„Aš isterikė, todėl dažnai esu aplinkybių auka, – pripažino A.Jagelavičiūtė. – Ar aš kam nors skolinga, kad turėčiau save šlifuoti? Visi, kam nepatinku, gali mane užblokuoti. Ne mano problema, kad jums nepatinku.“
Prieš kurį laiką nutrūkus antrai Agnės santuokai, ji dėl to nieko nekaltino – anot stilistės, dėl nesėkmingų santykių yra kaltos abi pusės. Vis dėlto ir po skaudžių skyrybų ji meilę laikė itin svarbiu jausmu.
„Santuokos griūtis yra liūdnas dalykas, bet jeigu taip nutiko, vadinasi, nutiko – gyvenimas tęsiasi, – svarstė A.Jagelavičiūtė. – Esu linkusi įsimylėti, nesu žmogus, kuriam būtų sunku tai padaryti. Tačiau dabar, tiesą sakant, man asmeninis komfortas yra svarbiau už meilę.“
Neseniai Agnė viešai prabilo apie patiriamą smurtą, o kartu nusprendė suburti nuo to nukentėjusias moteris ir padėti joms gauti profesionalią pagalbą. Anot jos, tai didelė problema.
„Smurtas nėra tik mušimas – jis gali būti finansinis, psichologinis, tad ne visada galime atpažinti formas, – teigė A.Jagelavičiūtė. – Noriu padėti moterims pačioms sau atsakyti į tam tikrus klausimus.“
Nesu už išvaizdos keitimą, bet esu už amžiaus palaikymą įmanomomis priemonėmis
Pastaraisiais metais Agnė ryžosi keliskart patobulinti savo išvaizdą ir taip sulaukė nemažai kritikos, mat anksčiau buvo gerai žinoma kaip žmogus, kuris dėl to kritikuodavo kitus.
„Kritikuodavau jaunas moteris, kurios darydavosi grožio procedūras ir atrodydavo dirbtinai – niekada nesakiau, kad tai yra problema, kai tobulindavosi vyresnės moterys. Tenka pripažinti, kad aš jau priklausau pastarajai kategorijai, – šyptelėjo A.Jagelavičiūtė. – Natūralu, jog bręstant imi atrodyti kitaip. Nesu už išvaizdos keitimą, bet esu už amžiaus palaikymą įmanomomis priemonėmis. Būtų kvaila jomis nesinaudoti.“
Komplimentų Agnė dažnai sulaukdavo ir dėl savo svorio, tad stilistė priminė svarbią taisyklę, kaip pavyko išlaikyti gerą figūrą – ji valgydavo pirmoje dienos pusėje.
„Ilgą laiką sugebėjau nevalgyti vakarais, bet prieš kelias dienas 21 valandą suvalgiau sriubos. Pradedu netekti valios, todėl priaugau svorio“, – pripažino A.Jagelavičiūtė.
Prieš kurį laiką Agnė paliko vyriausiosios redaktorės pareigas mados žurnale, tačiau toliau aktyviai darbavosi su reklamos projektais, kurie jai atnešė didžiąją dalį pajamų.
„Pajamos iš žurnalo nebuvo pagrindinės, – sakė A.Jagelavičiūtė. – Nemėgstu būti vadinama influencere, nes kai atsirado instagramas, aš jau buvau žinomas žmogus. Kaip mėgstama sakyti, jeigu jis dingtų, aš vis dar turėčiau tikrą darbą ir specialybę.“
Visą pokalbį su A.Jagelavičiūte žiūrėkite įraše:
