Vieno kvadratinio metro sodelis: ką jame galima pasodinti?

Vieno kvadratinio metro sodelio privalumai – lengva prižiūrėti, planuoti ir mėgautis savo rankomis užaugintomis daržovėmis, nešvaistant nei laiko, nei resursų, nei vietos pašaliniams daiktams.

Vieno kvadratinio metro sistema išpopuliarėjo visame pasaulyje

Vieno kvadratinio metro sistema tapo žinoma 1970 metais, inžinieriui Melui Bartholomew pasiūlius namų ūkiams lysves įrengti ne įprastomis vagomis, o pakeltose dėžėse, užimančiose nedidelį, vieno kvadratinio metro plotą. Tokio dydžio lysvės pakako keturių asmenų šeimai nesudėtingai užsiauginti būtiną žalumynų kiekį.

„Mano svajonė, kad kiekvieno asmens šeimoje augtų vieno kvadratinio metro sodas. Juk tam šiandien nereikia plūgų, arklių ar mulų...“ – ragina vieno kvadratinio metro lysvių pradininkas Melas Bartholomew. Naudojant šį metodą, lysvių priežiūra reikalauja mažiau laiko, taupomi gamtos resursai, tokį sodą nesudėtinga planuoti.

Taip pat skaitykite: Kokias sėklas rinktis, kad sulauktumėte išsvajoto daržovių derliaus?

Pateikiame  praktinius patarimus, kaip pradėti ir sukurti tokį sodelį

Pakelta lysvė. Vieno kvadratinio metro lysvės esmė labai paprasta: kad būtų paprasčiau daržininkauti, sumeistraujame dėžę ir tokiu būdu „pakeliame“ lysvę. Pakelta lysvė turi  begalę  privalumų.  Vienas svarbiausių –  tokios  lysvės  žemės  nemindome,  todėl  ji  nuolat  puri,  gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja. Pakeltą lysvę lengviau pasiekti,  lengviau matyti visą savo daržą, todėl paprasčiau planuoti, ką, kaip ir kur sodinti.

Pakelta lysvė turi  begalę privalumų.  Vienas svarbiausių –  tokios lysvės žemės nemindome,  todėl  ji nuolat  puri, gerai sugeria drėgmę, kvėpuoja.

Kvadratinis metras. Kvadratinio metro sodininkystės sistema (angl. square foot gardening) gali būti ne tik 1m², tačiau ir kvadratinės pėdos: 4x4 po ~30 cm = ~1,20  m^2.

Pasiruošimas. Pradėjus ruošti sodelio planą atsakykite į 3 pagrindinius klausimus:

1. Kiek augalų ketinate auginti? Apgalvokite, kiek ir kokių augalų norėsite auginti. Galima derinti viską: daržoves,  prieskonius, vaistažoles, gėles. Svarbu atkreipti dėmesį į augalų suderinamumą ir  sėjomainą  bei skirti augalui tiek erdvės, kiek jam reikia.

2. Kiek vieno kvadratinio metro sodelių darysite? Pradžioje rekomenduojama pradėti nuo vieno ir plėsti sodelių skaičių pagal poreikį. Nuspręskite, kokios formos sodelius formuosite. Tai gali būti įvairios geometrinės formos, užimančios kvadratinį metrą.

3. Kaip dėliosite augalus? Planuojant augalų  išsidėstymą patariama atkreipti   dėmesį į tai, kad aukščiausieji augalai būtų sodinami šiaurinėje dalyje, žemesni augalai – viduryje, žemiausi – pietinėje, kad visi galėtų gauti pakankamai saulės spindulių. Tačiau tai nėra bendra  taisyklė,  galimi  įvairūs modeliavimo būdai.

Kaip sukurti sodo planą? Atsakius į šiuos  klausimus,  pasiruoškite sodo planą,  kuriame  iš  anksto pažymėkite, kur ir koks augalas bus sodinamas. Atsižvelgiant  į poreikius ir sąlygas, ruošiama dėžė (dėžė su dugnu paprastai ruošiama sodelį kuriant patalpos viduje)  ar  lysvė  (lauko  sąlygomis). Ruošiamas dirvožemis, numatomos laistymo galimybės. Tokiems kvadratams nesudėtinga įrengti ir bendrą automatinę laistymo sistemą, sujungtą su lietaus vandens rezervuaru.

Daigai ar sėklos? Daugumą augalų galima auginti iš daigų, kitus – pasėti tiesiog į lysvę. Nebūtina naudoti labai daug rūšių, svarbu augalus dėlioti taip, kad per metus jie sklandžiai keistų vieni kitus.

Ką sodinti? Vieno kvadratinio metro lysvėje rekomenduojama sodinti daržoves, dekoratyvius augalus, žydinčius augalus, prieskonius, vaistažoles, įsileisti „piktžolę“ (pvz., dilgėlę, pienę). Galime sukurti prieskoninių daržovių sodelius, pavyzdžiui, mėtų sodelis, česnakynė, valgomų žiedų sodelis. Arba vaistažolių sodelius, kurie pasižymi ne tik vaistinėmis savybėmis, bet ir puikiais aromatais. Tokiam sodeliui tiks vaistinė agurklė, kvapusis bazilikas, čiobrelis, dobilas,  paprastoji jonažolė, kalendra, tikroji levanda, ramunė ir kt. 

Taip pat skaitykite: Saulėgrąžų daigų nauda. Kaip jų susidaiginti namuose?

Atspirties taškai. Jei lysvė skirta ne vienam sezonui, kaip pagrindą komponuojant derėtų imti daugiametes daržoves ar daugiamečius prieskoninius augalus. Kitas atspirties taškas – aukštos daržovės arba tokios, kurias reikia paremti. Taip sodelyje atsiduria išradingai sumeistrautos ir dekoratyvios atramos.

Tokie  sodeliai  bus ne tik naudingi,  bet  ir dekoratyvūs. Viename kvadrate gali tilpti gausus augalų pasaulis, kolekcija ar kompozicija. Plokštumoje iš tokių lysvių galima įgyvendinti įvairiausius mažosios architektūros sprendimus, integruojant suoliukus ar netgi nedidelius baseinus.

Patiko straipsnis? Junkis prie mūsų www.facebook.com/ekorekomendacijos