Ne kartą įrodėme, kad susiburti dėl kilnaus tikslo mokame: tik kiekvienas skirtingai pagal savo pašaukimą, galimybes ir norus. Kas sunkiu metu dovanojo šokių muzikos naktis, jausmingus koncertus, kas gelbėjo gyvūnus, teikė paramą onkologiniams ligoniams ar išreiškė palaikymą išgyvenantiems valstybinį perversmą kaimynams.
Fantastiški metai!
Stebėtis, kad 2020-ieji „Laisvės TV“ įkūrėjui, žurnalistui **Andriui TAPINUI** (43) yra išskirtiniai, nevertėtų. Andriaus sumanytos masinės pilietinės iniciatyvos „Laikykitės, medikai!“, „Laisvės kelias“ ir „Viso gero, Voldemortai“ sulaukė begalinio visuomenės palaikymo ir visus suvienijo ne tik dėl pačios Lietuvos, bet ir dėl kaimynės Baltarusijos gerovės.
Atsiribojant nuo pasaulį krečiančios koronaviruso pandemijos, metų pavadinti blogais, regis, neapsiverstų liežuvis?
Nuo pat „Laisvės TV“ įkūrimo pradžios šie metai buvo patys geriausi. Net sunku ir įsivaizduoti, ar kada tokie pasikartos. Akcijai „Laikykitės, medikai!“ per du mėnesius piliečiai suaukojo 2 milijonus 471 tūkstantį eurų. Parama sėkmingai išdalyta ir galime pasidžiaugti, kad nepadarėme jokių klaidų – viskas vyko skaidriai, todėl priekaištų neturėjo niekas. Laisvės kelio projektas pasižymėjo greitumu ir susitelkimu, nes buvo organizuotas vos per devynias dienas – simbolinę rugpjūčio 23-iąją į gyvą grandinę susijungė apie penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Daug kas sakė, kad atsisveikinimas su Voldemortu – neįmanomas, bet ir tai mums pavyko. Visgi pats prisiprašė ne tik voliodamas po purvą Laisvės kelio idėją, bet ir viešomis antivalstybinėmis kalbomis, niekinančiomis šalį ir partizanus. Aišku, galima ginčytis, koks mūsų indėlis, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga daugiamandatėje apygardoje nepateko į Seimą, bet šios partijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui atrodo, kad dėl to kalti tik mes, – skundė visoms įmanomoms institucijoms ir nieko nepešė. Keisčiausia, kad nė vienas šių projektų nebuvo lauktas ar iš anksto planuotas, bet sėkmingai įgyvendintas per labai trumpą laiką. Fantastiški metai!
Turbūt reikėtų dėkoti ir jus supančiai didelei komandai.
Komandos narių skaičius nėra milžiniškas, bet jų potencialas – tikrai toks. Turiu privilegiją dirbti su niekada nenuviliančiomis, nuostabiomis asmenybėmis, o visus projektus įgyvendino tie patys asmenys, tik prie akcijos medikams prisidėjo daugiau žmonių. Nepamirškime ir savanorių.
Rodos, šalyje kilus visuotinių problemų visi tik ir laukia, ką socialiniuose tinkluose apie tai pasakys Andrius Tapinas – gal ims ir sugalvos išeitį. Tapote tarsi tautos išganytoju. Jaučiate tai?
Socialiniuose tinkluose esu užsiauginęs auditoriją, kuria pasikliauju, prireikus – mobilizuoju. Taip gali pradėti formuoti vadinamąją sniego gniūžtę ir tikėtis, kad su turimais resursais ji virs lavina. Mūsų šalies išskirtinumas tas, kad masinės visuomeninės iniciatyvos tam tikrais momentais gali atlikti labai didelį vaidmenį telkiant žmones dėl bendro tikslo. Tačiau nereikia manyti, kad tik jos išgelbės Lietuvą, – valstybė irgi turi pinigų, tik mes už valdžios atstovus ambicingesni, greitesni ir įžūlesni. Kad ir kaip būtų, negalima pamiršti ir to, kad bet kuris mūsų projektas priklauso nuo kitų žmonių geros valios, todėl iki paskutinės minutės jauti nerimą, ar idėja sulauks palaikymo: viena – socialiniuose tinkluose paspausti mygtuką „dalyvausiu“ ar „patinka“, visai kita – iš tiesų ateiti ir realiai prisidėti prie akcijos. Pamenu, kai patys važiavome prie Baltarusijos sienos, pakliuvome į milžinišką liūtį ir jau tikrai maniau, kad Laisvės kelio projektas nuplauks, nes niekas nenorės stovėti lietuje – ką padarysi, juk negali visada sektis. Bet nieko panašaus neįvyko: nustojo lyti, prašvito saulė, nusidriekė eilės žmonių... Netikėta ir labai malonu, kad apie Baltarusijos žmonių palaikymo akciją Lietuvoje prakalbo pasaulio žiniasklaida, o ką tik išrinktas JAV prezidentas Joe Bidenas tviteryje išreiškė viešą padėką.
Daug pagalbos prašymų sulaukiate?
Skausminga, bet taip. Per dieną gaunu šimtus laiškų elektroniniu paštu, žinučių socialiniuose tinkluose ar į telefoną – nesustabdomas procesas. Į nepažįstamų numerių skambučius nebeatsiliepiu. Deja, jeigu tektų gilintis į kiekvieną problemą, mūsų darbai tiesiog sustotų, o visko spėti neįmanoma. Tačiau kartais išties egzistuoja požiūris, kad štai mano problemą išspręs kas nors kitas, belieka tik parašyti. Gal todėl mus dažnai vadina moralės policija, nors sąmoningai to tikrai nesiekiame. Galų gale nenorėčiau sureikšminti „Laisvės TV“ galimybių dar ir todėl, kad ir patys esame suklydę, o paskui atsiprašę.
Nuolatinis aktyvumas socialiniuose tinkluose, televizijos laidų vedėjo veikla, renginiai ir visuomeniniai projektai. Dar vidury nakties spėjate feisbuke atsakyti į komentarus ar prisijungti gyvai...
Užimtumu nesiskundžiu, nes labai padeda laiko planavimas. Kitas dalykas – stengiuosi nestresuoti. Kas nors pavyksta, kas nors ne, bet daugelis pastebi, kad neturiu streso geno. Koks čia stresas mano darbe gali būti?! Ne taip ką nors padarysiu? Pasakysiu? Laidoje suklysiu? Palyginkite stresą, kurį patiriu aš ir kurį patiria medikai... Kai pramogų verslo žmonės ar televizijos laidų vedėjai pradeda kalbėti apie stresą, man tai ima kvepėti šiokiu tokiu susireikšminimu.
Knygų rašymas šiuo laikotarpiu taip pat giliai paslėptas kaip spintoje vasariniai drabužiai? O gal romanų „Vilko valanda“, „Maro diena“ ir politinio trilerio „Prezidentas“ gerbėjus netrukus pradžiuginsite dar vienu savo kūriniu?
Šįmet suraičiau vos porą tūkstančių žodžių – tai kaip ir nieko... Tačiau darbo kalendoriuje – keli langai, vadinasi, bus proga prisėsti prie knygos ir dar kitoje knygų mugėje pristatyti naujienas, todėl labai neišgyvenu. Taip jau yra, kad, norėdamas padaryti vienus darbus, kitų turi atsisakyti, o knygos rašymas – toks reikalas, kad be įkvėpimo ir nusiteikimo to imtis tiesiog negali.
O lošti pokerį azartas visai dingęs?
Pokerio nebežaidžiu jau kokius trejus metus. Šio žaidimo pomėgis baigia išnykti, nes norėdamas būti geru žaidėju turi daug treniruotis. Savo malonumui randu ir kitokios veiklos: tai – stalo žaidimai, serialai, lauko tenisas, kelionės po užsienį ar Lietuvą. Prie pokerio bus galima bet kada grįžti, bet nelabai ir veržiuosi – kaip ramiai atėjo, taip ramiai ir išėjo.⦿