Viktoras Diawara: „Mano dainose dažnai skamba tėčio poezija“
Antradienio pavakrę Vilniuje įvyko neeilinis susitikimas su Viktoro Diawaros (34) šeima. Į Lietuvos rašytojų sąjungą atvyko V.Diawaros tėtis – Malio rašytojas Gaoussou Diawara (72). Kompaniją garsiems vyrams palaikė Viktoro mama, literatūrologė ir režisierė Viktorija Prėskienytė-Diawara bei sūnus Kipras (2 m. 6 mėn.).
Vakaras prasidėjo daina pagal G.Diawaros eilėraštį „Laukimas“, kurį skambindamas gitara atliko Viktoras. Mažai kam žinoma, jog Malio poezija yra skirta ne deklamuoti, bet dainuoti. Anot V.Diawaros, jis pats dažnai naudoja savo tėčio kūrybą dainų tekstams, jiems pritaikęs muziką.
„Man labai malonu būti čia su tėvu. Niekas to nežino, bet aš dažnai naudoju jo poezija savo dainų tekstams. Dainos „Laukimas“ žodžius mano tėvas parašė mamai, kuomet susitikti vienam su kitu dėl politinės situacijos buvo sunku. Tiesa pasakius, labai daug „Skamp“ dainų, kuriose dainuojama prancūziškai ar Malio kalba, yra mano tėvo kūryba. Kiekvieną kartą su juo susitikęs aš prašau, kad jis vis man ką nors naujo sukurtų“, – pasakojo Viktoras.
Antrą kartą Lietuvoje viešintis G.Diawara pirmąkart Vilniuje lankėsi prieš 28 metus. Viktoras tuo metu buvo dar vaikas, o vizas ir bilietus gauti buvo ne tik sudėtinga, bet ir baisiai brangu.
„Tais laikais tokia kelionė buvo labai sunki, nes ir vizos, ir bilietai kainavo itin brangiai. Štai dabar ir vėl esu Lietuvoje, norėčiau, kad ji ir Malis dalintųsi savo kūrėjais. Malis, priešingai nuo Lietuvos, labai jauna šalis, todėl literatūros istorija čia tesiekia 50 metų“, – kalbėjo G.Diawara.
Anot Viktoro, šeimyninio kūrybos vakaro jie specialiai neplanavo. Velykoms atvykę tėvai tiesiog sulaukė pakvietimo iš Rašytojų sąjungos ir mielai sutiko surengti susitikimą.
„Labai netikėtai gavome pakvietimą, o mano tėčiui susitikti su mamos tautiečiais – labai didelė garbė. Vakarų Afrikoje jis yra gerbiamas rašytojas, o Lietuvoje jis dar nežinomas“, – pasakojo Viktoras.
Prancūziškai rašančio G.Diawaros kūryba į lietuvių kalbą kol kas nėra išversta, tačiau Viktoras neatmeta galimybės, jog lietuvius galėtų sudominti jo tėčio kūryba.
„Mėginsime pasiūlyti leidėjams ir žiūrėsime, ar yra paklausa. Tėtis yra poetas. Nežinau, ar lietuviams patinka poezija. Tiesa, knygos išleidimas lietuviškai nėra prioritetas, bet jeigu ji pasirodys, bus labai malonu tiek tėčiui, tiek man. Manau, kad jo kūryba čia tikrai rastų savo skaitytoją“, – svarstė Viktoras.