Viktorija Čmilytė-Nielsen apie šachmatus mokyklose: „Sportiniai laimėjimai nėra pagrindinis tikslas“
Dažnam atrodo, kad šachmatai skirti tik išskirtinių gabumų turintiems žmonėms, o jų teikiama nauda sunkiai apčiuopiama. Tačiau „Šviesos“ ir Lietuvos šachmatų federacijos projektas „Šachmatai mokykloje“ parodė, jog šio žaidimo nesunkiai gali išmokti ir niekada anksčiau jo nežaidę, o šachmatų taikymo galimybės ugdyme neapsiriboja tik ėjimų ir strategijų analize. Šachmatai padeda įsigilinti į visų mokomųjų dalykų problemas, o mergaites skatina drąsiau imtis tiksliųjų mokslų.
Ragina žvelgti plačiau
Lietuvos Respublikos Seimo narė, šachmatų didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad platesnio šachmatų pritaikymo ugdyme tikslas nėra išaugęs sportinių laimėjimų skaičius. Pirmiausia siekiama, kad šachmatai būtų kiekvienam prieinama ir lengvai suprantama mokymosi priemonė, todėl geriausia pirmą žingsnį žengti mokyklose.
„Nors šachmatų treneriai supranta, kad šis žaidimas lavina daugybę gyvenime svarbių vaikų gebėjimų, pagrindiniu šio žaidimo tikslu laiko pergales sportiniuose profesionalų turnyruose. Tuo metu įgyvendindami projektą „Šachmatai mokyklose“ bandėme pažvelgti plačiau. Norėjome, kad vaikai išmėgintų šį žaidimą, ieškotų alternatyvių atsakymų ir mąstytų strategiškai“, – pasakoja 2011 m. Europos šachmatų čempionė.
V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad šachmatų klubų duris dažniausiai praveria berniukai. Anot jos, vis dar gajus įsitikinimas, kad šis užsiėmimas tinkamesnis jiems. Didmeistrė mano, kad šachmatų integravimas bendrojo lavinimo mokyklose padės šį žaidimą atrasti ir mergaitėms. Ji tikisi, kad tai paskatins mergaites drąsiau domėtis tiksliaisiais mokslais.
Mokytojai mokosi kartu su mokiniais
Integruojant šachmatus į pradinių klasių ugdymo programą dalyvauja ne tik smalsūs mokiniai, bet ir mokytojai. Daugeliui jų kyla klausimas, ar jie pajėgs aiškiai ir paprastai supažindinti vaikus su žaidimo subtilybėmis, jei patys nėra žaidę šio žaidimo. „Šiaurės licėjaus“ pradinių klasių mokytoja Renata Trumpokais teigia, kad mokytojas turėtų tai vertinti kaip galimybę mokytis pačiam.
„Iki šio projekto pradžios niekada nebuvau žaidusi šachmatais, nemokėjau net paprasčiausių taisyklių ir nežinojau, kaip lentoje juda skirtingos figūros. Todėl projekto metu mokiausi kartu su vaikais, remdamasi šachmatams skirtu ugdymo priemonių rinkiniu ir jo brėžiamomis gairėmis. Lengviau suprasti šio žaidimo subtilybes padeda tai, kad jį nesunkiai galima integruoti į visas mokykloje dėstomas pamokas“, – pasakoja pedagogė.
R. Trumpokais teigimu, mokytojas neturi tapti šachmatų didmeistriu – jam svarbiausia, kad žaidimo naudą pajustų mokiniai.
„Pedagogas turi sudominti mokinius, būti arbitras jiems žaidžiant ir įvertinti pasiekimus. Šachmatai mokyklose skatina ne tik šio žaidimo populiarėjimą tarp mokinių – žinia apie žaidimo populiarumą sklinda ir už mokyklos sienų. Kai kurių vaikų tėvai po vasaros atostogų pasakojo, jog mažieji ir juos išmokė šio žaidimo“, – teigia ji.
Šachmatai – nuo istorijos iki informatikos
Šachmatų ugdymo priemonių komplektą išleidusios „Šviesos“ Ugdymo metodikos grupės vadovė Lina Virozerovienė teigia, kad norima šachmatais sudominti kuo daugiau mokinių, todėl pirmas žingsnis buvo neapsiriboti tik tiksliaisiais mokslais.
„Šachmatai neatsiejami nuo strategijos, o ši neįsivaizduojama be logikos, todėl dažnai atrodo, kad be tiksliųjų mokslų jų pritaikyti nėra kur. Kurdami rinkinį siekėme atskleisti platesnes žaidimo taikymo galimybes, parodyti, jog šachmatai padeda išsiaiškinti ir lietuvių kalbos, istorijos, pasaulio pažinimo bei kitų mokomųjų dalykų klausimus. Pavyzdžiui, susipažįstant su žirgo figūra galima kalbėti apie žirgo simboliką literatūroje, o valdovų figūros prabyla Lietuvos istorijos kontekste“, – pasakoja L. Virozerovienė.
Šachmatai turėtų papildyti ir šiuo metu rengiamą programą „Informatika pradiniame ugdyme“. Čia jie taps dalies loginių užduočių iliustracija, pavyzdžiui, kaip reikėtų lentoje sustatyti aštuonias valdoves, kad jos nekirstų viena kitos, arba kaip žirgo ėjimais galima perskaityti užkoduotą tekstą.
Lavina vaizduotę
Projektą „Šachmatai mokykloje“ išbandė 40 šalies mokyklų. R. Trumpokais teigia, kad žaidimas keičia pačią pamoką ir sulaukia mokinių dėmesio.
„Mokiniai geriausiai išmoksta naujus dalykus, kai šie jiems įdomūs. Todėl buvo svarbu pristatyti šachmatus kaip žaidimą. Per šią prizmę pristatomos figūros, jų atliekami ėjimai, žaidimo taisyklės ir svarbiausios kombinacijos, tokios kaip rokiruotė. O tada vaikai į žaidimą įsitraukia lyg į pasakų pasaulį. Vaizduotė praturtina paprastą šachmatų lentą, o žaidimas moko vaikus pagarbos, draugiškumo ir kilnumo – tiek nugalėjus oponentą, tiek pripažįstant pralaimėjimą“, – pasakoja pedagogė.
Vaikus sudominti šachmatais galima jau nuo ketverių metų, leidžiant jiems susipažinti su skirtingomis šachmatų figūromis, jas liečiant, sudedant į dėžutę ar maišelį. V. Čmilytė-Nielsen pasakoja, kad ir pati šį žaidimą atrado būdama panašaus amžiaus.
„Pirmą kartą su šachmatais susidūriau būdama ketverių. Tada susipažinau su medinėmis figūromis – jas buvo įdomu liesti, tyrinėti, dėlioti ant žaidimo lentos. Maždaug šešerių metų vaikai jau gali mokytis figūrų pavadinimų ir pagrindinių ėjimų – būdami tokio amžiaus jie yra pajėgūs suprasti svarbiausias taisykles. Būsimieji profesionalai pradeda žaisti būtent tada“, – teigia didmeistrė.