Viktorija Čmilytė-Nielsen liaupsina savo gimtinę: „Manęs niekada netrikdė mažas miestas“
Daug keliaudamas, matydamas svečias šalis ir miestus, labiau pradedi vertinti tą vietą, iš kurios esi kilęs. Tam pritaria ir šiaulietė šachmatininkė Viktorija Čmilytė, kuri savo šeimos uostą įkūrė gimtuosiuose Šiauliuose. Čia auga jos vaikai, ji vaikšto nuo vaikystės pažįstamomis gatvėmis ir skuba sveikintis su praeiviais. Tad kokie yra Viktorijos Šiauliai?
Viktorija, aktyvios karjeros metais aplankėte daug šalių. Jūsų ir vyras ne lietuvis, danas, gyvenate visi ne kur kitur, o Šiauliuose. Turbūt nesuklysime teigdami, kad šis miestas – pats artimiausias?
Šiauliai man – gimtasis miestas. Tai miestas, kuriame ir gimiau, ir augau, ir kuriame šiandien gyvenu. Jame gyvena ir mano vaikai. Tai mieliausias miestas, namai. Tai ta vieta, kur gera grįžti po kelionės ar trumpai išvykus. Manęs niekad netrikdė, kad Šiauliai – mažas miestas, kad galbūt čia kažko trūksta, palyginti su sostinėmis ar kitais didesniais miestais. Man Šiauliai – jaukūs, mieli ir savi.
Vaiko akimis miestas atrodo vienaip, suaugęs pastebi visai kitokius dalykus. Tad kaip keitėsi miestas jūsų akimis?
Miestas pasikeitė labai stipriai. Mano vaikystės Šiauliai susiję su centriniu parku, centrine miesto dalimi, žaislų parduotuve „Buratinas“. Žinoma, parkas liko, parduotuvės nebėra, nors pavadinimą iki šiol prisimenu. Mano galva, Šiauliai kažkuria prasme pasikeitė nemažai, bet bendras jausmas liko. Gal nėra taip svarbu, kaip keičiasi pavadinimai, gal labiau neramina, kad labai sparčiai ėmė mažėti žmonių, tai buvo labai pastebima. Vaikystėje, pamenu, centrinė miesto dalis, pėsčiųjų gatvė visada buvo pilna žmonių arba bent jau man taip atrodė. Dabar ne visada taip būna. Kalbant apie Šiaulius, mano palinkėjimas miestui – kad visada būtų gyvas, kad jame būtų daug žmonių.
O kokie yra miestiečiai? Kuo šiauliečiai išsiskiria iš kitų miestų gyventojų?
Šiauliečiai man atrodo šilti, pažįstami žmonės, su kuriais visada sveikiniesi eidamas gatve, nes iš matymo daugelį jų pažįsti. Gal nežinau vardo, bet kadais buvome susitikę miesto šventėje ar kur kitus. Miestiečiai yra geranoriški. Galbūt žmonėms iš kitų miestų pasirodytų kitaip, bet man atrodo, kad šiauliečiai yra savi ir šilti.
Jūs – šachmatų pasaulio atstovė. Nors Šiauliuose dominuoja kamuoliai – krepšinis, futbolas, žolės riedulys – kokią vietą miesto sportiniame gyvenime užima šachmatai?
Šachmatai mieste visada buvo svarbi ir stipri sporto šaka. Nepasikuklinčiau sakydama, kad Šiauliai visada buvo viena iš Lietuvos šachmatų sostinių, o gal net pagrindinė. Iš šio miesto yra kilę daug talentų. Ne visada jie pasirenka šachmatų profesionalų kelią, bet jaunųjų talentų, talentingų moksleivių Šiauliuose visada buvo labai daug. Turime daug stiprių ir labai atsidavusių šachmatų trenerių. Ir dabar, ir tada, prieš 25-erius metus, kai pati pradėjau sportuoti, ir dar seniau buvo ne vienas ir ne du geri treneriai. Dabar tas pats. Man atrodo, kad šachmatai Šiauliuose užima garbingą vietą tarp visų sporto šakų. Dabar, jau man aktyviai nebežaidžiant, Lietuvos moterų rinktinės lyderė Deimantė Daulytė taip pat yra šiaulietė, nors ir nebegyvena Šiauliuose.
Žaidimas žaidimu, o kaip pritaikyti jo taisykles gyvenime? Ar tai apskritai įmanoma? Kokiomis savybėmis pasižymi šachmatininkai?
Šachmatininko bendri įpročiai ir įgūdžiai pritaikomi visose gyvenimo srityse. Na, tikriausiai kažkoks gebėjimas ir analizuoti tai kas vyksta, sukoncentruoti dėmesį į vieną sritį, nuolatos mokytis, išmokti naujo. To moko šachmatai ir tokie gebėjimai labai praverčia moksluose, gyvenime, bet kuriame darbe. Tai pastebiu ne tik pati, bet ir daugelis buvusių kolegų.
Miestą pažįstate kaip penkis savo pirštus, o kurios vietos jums patraukliausios? Kur dažniausiai lankotės?
Pastaraisiais metais mielai lankausi prie Talkšos ežero, Lapės. Taip susiklostė, kad miesto ir mano svečiai, kurie kartais būna ir iš užsienio atvykę, ten taip pat apsilanko. Ten, mano galva, aplinka labai gražiai sutvarkyta, ypač šiltuoju metų laiku ten smagu būti. Žinoma, ir Kryžių kalnas, kurį irgi parodome svečiams. Patinka ir centrinė miesto dalis, Katedra.
Man asmeniškai šilti prisiminimai susiję su centriniu miesto parku. Tik norėtųsi, kad jis dar gražiau atrodytų, tikiuos, kad taip ir bus. Didždvario gimnazija ir visa ta miesto dalis man yra labai miela.
Aprodydama miestą svečiams, pasikliaujate savo žiniomis, ar kreipiatės ir į turizmo specialistus?
Stengiuosi užsukti į TIC (turizmo informacijos centrą – red. past.). Neseniai vienam iš sūnų paauglių teko vedžioti iš kitų šalių atvykusius moksleivius, tai ir jis čia buvo užsukęs. Iš tiesų, negaliu sakyti, kad viską žinau apie miestą, todėl ir kreipiuosi į profesionalus, kad sužinočiau ir įdomių istorijų, ir faktų, kad būtų lengviau aprodyti miestą ir jį gražiai reprezentuoti.
Šiauliai prisistato kaip Saulės miestas. Tačiau nuo seno yra žinomas ir Dviračių miesto įvaizdis, net Šaulio. O jums kuris priimtiniausias?
Šiauliai – ne dviračių miestas. Mano vyras yra iš Danijos, o kuri tikrai dviračių šalis, galbūt Šiauliai nėra dar pasiekę tokio lygio, nėra gerų dviračių takų, ne viską galima pasiekti. Man Saulės miestas asocijuojasi su Šiauliais. Nors ir apsiniaukę būna mieste, bet man ta šiluma, jaukumas gražiai susipina su Saulės miestu.
Baigiant pokalbį – ko dar reikėtų Šiauliuose? Ir ko palinkėtumėte miestui?
Ko norėčiau mieste? Norėčiau kuo daugiau entuziastingo jaunimo, vaikų, veiksmo, kultūrinių, visuomeninių iniciatyvų. Tų dalykų, kurie suburtų, uždegtų žmones, to, ką galėtume daryti visi kartu. Aš pasitikiu ir džiaugiuosi šiauliečiais, man atrodo, kad jei turėtume daugiau galimybių daryti kažką kartu, būtų labai šaunu. Džiaugiuosi ir „Šiaulių dienomis“, ir fantastiška iniciatyva yra „Šiaulių naktys“. Manau, kuo daugiau bus tokių iniciatyvų, tuo geriau bus miestui. Linkiu, kad mūsų mieste būtų kuo daugiau šypsenų, laimingų žmonių, kad čia būtų gera gyventi visiems.