Viktorija Mauručaitė 44-ąjį gimtadienį švęs ypatingoje vietoje: „Pramoga ir anūkei, ir man“

Praeityje itin populiari grupių „Dinamika“, „Vitražas“ atlikėja Viktorija Mauručaitė portalui Žmonės.lt sutiko papasakoti apie 22-ejus metus puoselėjamus santykius su prodiuseriu Artūru Butkevičiumi, dešimtmetį besitęsiantį sužadėtinės statusą, audringą ryšį su dukromis – 26-erių Gabriele Rutkauskiene-Vasha ir devynmete Angela – bei mintis apie sugrįžimą į sceną.

Viktorija, gimtadienį sutiksite Legolende. Kaip kilo tokia idėja?

Tiesiog taip sutapo, kad greitai vaikų atostogos, tai mes visa šeima sugalvojome vykti į kelionę.

O ir progos net dvi – mano gimtadienis spalio 22 dieną, o anūkės Adrijos – 23-ąją. Pagalvojome, kad galime bendrai atšvęsti (juokiasi). Pramoga ir man, ir anūkei, o dar ir puiki proga nusikelti į vaikystę.

Jūsų šeima apskritai atrodo idiliška, jos nariai – artimi vienas kitam. Ar daug laiko pavyksta praleisti visiems kartu?

Oho, gerai būtų, jei būtų idiliška (juokiasi). Juk nebūna namų be dūmų. Išties nemažai laiko praleidžiame kartu, tačiau mes esame labai emocionalūs, visi su savo nuomonėmis, savo charakteriais, tai dažnai būna, kad po ilgesnio pasibuvimo kartu, pasiginčijame ar pasipykstame… 

Daug moterų pas mus šeimoje, tai tikrai visko būna. O ir Gabrielės dukra Adrija su mano dukra Angela taip pat turi labai tvirtus charakterius, kaip ir aš su Gabriele (juokiasi). Mes tikrai esame kaip itališka šeima.

Vadinti jus močiute liežuvis neapsiverčia... Ar pačiai reikėjo laiko apsiprasti su šiuo statusu? 

Oi, manęs nelabai klausė, ar noriu, ar nenoriu tapti močiute (juokiasi). Ja tapau 39-erių. Šiaip Adrija manęs močiute nevadina. Ji mane vadina vardu – Viktorija.  

Ar jūs to paprašėte?

Taip, kadangi turiu mažametę dukrą, tai Angelai vis kildavo papildomų klausimų, atsirasdavo kažkoks nepatogumas. O dabar anūkė tiesiog mane vadina vardu ir tiek (šypsosi). 

Sakoma, kad sulaukus anūkų, juos galima labiau lepinti nei savo vaikus. Ar ir jums ši taisyklė pasitvirtino? 

Su Adrija turiu labai artimą ryšį, ji man – kaip mano pačios vaikas (juokiasi). Tačiau tai, kad ji yra mano anūkė, be jokios abejonės, mane šiek tiek apriboja. Ji turi savo mamą, tad negaliu priimti kažkokių sprendimų pagal save. Turiu atsiklausti Gabrielės, o ji retai sutinka su manimi (juokiasi). Tikrai būna, kad aršiai pasiginčijame su Gabriele kai kuriais klausimais.

Ar Gabrielei duodate patarimų vaiko auklėjimo klausimais? 

Stengiuosi patarti jai, tačiau ar ji klauso ir ar apskritai nori girdėti tuos patarimus – jau kita diskusija (juokiasi). Gabrielė yra suaugusi moteris, pati priima sprendimus. 

O ar Gabrielė jums patarimų duoda? Gal kažko išmokstate viena iš kitos?

Oi, labai daug patarimų ji man duoda (juokiasi). Dalis iš jų yra tikrai teisingi. Tarkime, aš grožio paslaugose nesu tokia patyrusi, kokia yra ji. Tai visada skubu su Gabriele pasitarti, nes ji tikrai nemažai yra išbandžiusi. Mokomės viena iš kitos. 

Susikurti šventę sau ir kitiems galbūt smagu, bet santykiuose tai nieko nepakeistų. 

O ar daug išmokote iš mylimojo Artūro? Kartu esate jau 22 metus. 

Manau, kad daug ko, taip greitai išvardinti nepavyktų (šypsosi). Mes esame priešybės, o tai turi ir pliusų, ir minusų. Štai, jis – ramybė, o aš karštesnio temperamento, tad metams bėgant išmokau į kai kurias situacijas reaguoti visai kitaip, nei reaguodavau anksčiau. 

Tačiau tuo pačiu, pas mus dažnai būna taip, kad aš daug šneku, na, bent jau jam atrodo, kad daug, o jis nėra kalbus, tad atsako kokiu vienu sakiniu ir viskas. Prie to prireikė laiko prisitaikyti, tačiau esame kantrūs žmonės, tai su viskuo susitvarkėme (šypsosi). 

Be jokios abejonės, per tiek metų buvo ne viena pamoka, tad puikiai vienas kitą pažįstate. Smalsu, ar jūsų gimtadieniai pilni mylimojo staigmenų?

Mes su Artūru vienas kitą puikiai pažįstame, tad staigmenų jam nelabai pavyksta padaryti (juokiasi). Jei jis kažką tyliai planuoja, tai dažnai aš ir žinau, kad bus staigmena. Turiu gerą intuiciją, o ir kartu esame nuo 1999 metų, tad nustebinti jau sudėtinga (juokiasi).

Kartu esate nuo 1999 metų, o sužadėtiniai – jau 10-metį. Ar planuojate vestuves?

Taip, vis dar esame sužadėtiniai. Labai juokinga, bet taip yra (juokiasi). Iš tiesų, nežinau, ar reikia vedybų, nes jos įvyktų tik dėl oficialumo ir dukros Angelos, nes ji paklausia apie tai. Kai žmonės susituokia dar pirmaisiais santykių metais, tai visai kitaip, o po tiek metų nesinori vaidinti to spektaklio. Aišku, susikurti šventę sau ir kitiems galbūt smagu, bet santykiuose tai nieko nepakeistų. 

Bent renginiai pajudėjo, tačiau vėlgi – po ilgos pauzės pasikeitė žmonių poreikiai...

O ar karantinas jūsų santykiuose ką nors pakeitė? Daugeliui nuolatinis buvimas kartu buvo tapęs išbandymu. 

Santykiuose nepakeitė, bet pandemija, kaip ir daugeliui, iš esmės gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Turėjome labai daug planų – norėjome įsigyti būstą, pradėti naują veiklą, tačiau niekas neišsipildė. Bet dabar reikia priimti situaciją tokią, kokia ji yra, ir laukti viso to pabaigos.  

Aišku, ačiū Dievui, kad bent renginiai jau pajudėjo, tačiau vėlgi – po ilgos pauzės pasikeitė žmonių poreikiai... Visi kiti mūsų planai yra visai sustoję ir nežinia, ar kada nors pavyks juos įgyvendinti.

Užsiminėte apie būstą. Neseniai iš Vilniaus persikėlėte gyventi į Kauną. Ar žadate persikraustyti kitur?

Ne, namų ieškome Kaune, tačiau tokių, kokių norime, nerandame. Man labai svarbu namų aura, tad kol kas neradome būsto, kuriame norėtųsi gyventi. O dar man svarbu, kad būtų kiemelis arba terasa, kad vaikai galėtų džiaugtis (šypsosi).  

Šiuo metu mintys sukasi apie būstą. O apie sugrįžimą į sceną nepasvarstote? 

Pasvarstau. Nors, iš tiesų, kol kas jokių staigmenų gerbėjams neorganizuoju. Kurį laiką buvau perdegusi, tad nesinorėjo jokios scenos, tačiau kai kartu su dukra pasirodžiau realybės šou „Burbulas“, atgijo visi puikūs prisiminimai. Net pianiną įsigijau, o šio norėjo ir mano dukra Angela (šypsosi). Tikrai atsirado noras labiau draugauti su muzika. 

Ar dažnai grojate pianinu? 

Nepasakyčiau, kad dažnai, bet, pagauta įkvėpimo, kartais prisėdu (šypsosi).

Jūsų pėdomis pasekė dukra Gabrielė, o ar Angela užsimena apie norą būti scenoje? 

Ji taip pat labai muzikali. Ir fleita groja, ir vaikų kolektyve dainuoja. Jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, tai scena jai irgi nėra svetima. Matyt, muzika pas mus eina iš kartos į kartą (juokiasi).

Gabrielei, matau, kad scena yra labai svarbi, o kaip bus su Angela, tai dar nežinau (šypsosi).

Apie ką svajojate šio gimtadienio progą?

Sąžiningai pasakius, svajoju apie namus (juokiasi). Kiekvienai moteriai yra labai svarbu savi namai. Aš apskritai esu iš tų, kurie labai prisiriša prie vietų. Kai reikėjo išsikraustyti iš Vilniaus, man buvo sunku, o dabar jau man gera gyventi Kaune.

O dar viena svajonė šiems metams – noriu pakilti ir skristi. Tai galvokite, kaip norite (juokiasi).

Fotogalerija: