Viktorija Miškūnaitė ruošiasi virsti furija

„Dažniausiai mano įkūnijamos operų veikėjos būna „gerietės“ – kuklios, nuoširdžios, jausmingos prigimties merginos. Tokia yra Manon, tokia ir Violeta iš „Traviatos“, Džuljeta iš „Kapulečių ir Montekių“, Mikaela iš operos „Karmen“... Elektra iš „Idomenėjo“ jų fone atrodys lyg sužvėrėjusi furija. Tačiau iš prigimties ir ji nėra piktadarė: tik beprotiškai įsimylėjusi Idamantę, Idomenėjo sūnų, kuris savo ruožtu pirmenybę teikia tėvo belaisvei Iljai. Tai pakursto Elektros pavydą, o nuvilta meilė netrunka virsti neapykanta... Pirmą kartą operoje kursiu „blogietės“ vaidmenį, todėl labai laukiu darbo su tituluotu operos režisieriumi Grahamu Vicku“, – pasakoja V.Miškūnaitė.

Tai bus antrasis susitikimas su W.A. Mozarto muzika solistės karjeroje. Pirmasis pareikalavo nemažai psichologinių jėgų ir kantrybės, todėl dainininkė neslepia po to vengusi austrų genijaus kūrinių atlikimo.

„Lietuvoje nepriimta solistų skirstyti pagal atliekamos muzikos epochas, nors užsieniečiams tai įprasta. O juk kiekvienas istorinis periodas, netgi atskiri geografiniai regionai juose turi savitą, tik jiems būdingą balso estetiką, į kurią būtina gilintis, ją išmanyti. Šiuo atveju klasicistinei W.A. Mozarto vokalinei muzikai atlikti reikalinga ne tiek plati balso spalvų paletė, kiek tobula rečitatyvinė technika. Pasisemti „Idomenėjo“ atlikimo subtilybių ir vykstu į pasaulinį W.A. Mozarto muzikos studijų centrą Zalcburgą, kur turėsiu galimybę individualiai repetuoti Elektros partiją su „Mozarteum“ pedagoge Gaiva Bandzinaite“, – dėsto savo planus V.Miškūnaitė.

Kadangi Elektros partija jos balsui pritinka žymiai labiau nei Despinos, rimtų vokalinių iššūkių Zalcburge primadona nesitiki. Netgi naujus kvepalus – Elektros vaidmens talismaną – V.Miškūnaitė jau išsirinko, taigi dabar beliko sėsti prie klavyro ir pačiai, kaip yra įpratusi, išversti visą savo partijos tekstą: tai dar vienas solistei įprastas pažinties su būsimuoju operos vaidmeniu ritualas. Ritualus kartoti (kaip ir kvepalus keisti...) dainininkei tenka reguliariai, mat per vienerius metus, pradedant „Kapulečių ir Montekių“ pastatymu LNOBT pernai pavasarį, „Idomenėjas“ V.Miškūnaitei taps jau penktąja premjera.

Vienas iš šiųmetinių darbų solistei sutrukdė laiku atvykti atsiimti „Auksinio scenos kryžiaus“. „Taip jau sutapo, kad Teatro dieną švenčiau taip, kaip ir dera fanatikui teatralui – būdama scenoje. Ceremonijos metu buvau visai šalia – Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir visą vakarą dainavau Kauno publikai. Myliu sceną labiau nei apdovanojimus“, – tą patį vakarą savo draugams pasiaiškino V.Miškūnaitė.

Vos keliomis dienomis anksčiau Italijoje solistė atsiėmė diplomą ir piniginę premiją už Markizės del Podžo vaidmenį Giuseppe‘s Verdi operoje „Karalius vienai dienai“, kuri pernai vasarą buvo pristatyta Valle d‘Itria festivalyje. Ji buvo pripažinta Rodolfo Celletti bel canto akademijos geriausia metų studente ir ta proga italų buvo pakviesta atlikti savo rečitalį.

„Jame pristačiau ne tik bel canto operų repertuarą, bet ir Dalios ariją iš to paties pavadinimo Balio Dvariono operos – lietuviškas kūrinys programoje buvo mano išankstinė sąlyga organizatoriams. Jie savo ruožtu bisui užsiprašė Elizabetės arijos iš G.Verdi operos „Don Karlas“ – tai, kad ta pati solistė geba gerai dainuoti ir Giacomo Puccini, ir vėlyvosiose G.Verdi operose, italų operos žinovams atrodo kaip stebuklas. Įsivaizduoju, kaip jie nustebtų, jei kitąkart atvažiavusi pridėčiau dar ir W.A. Mozarto operos ariją“, – juokiasi V.Miškūnaitė.

Tačiau ir „Idomenėjas“ solistei dar netaps paskutiniąja šio sezono premjera: vasarą ji žada debiutuoti Insbruko ankstyvosios muzikos festivalyje Austrijoje, kur pakviesta atlikti pagrindinio Didonės vaidmens italų kompozitoriaus Saverio Mercadante‘s operoje „Paliktoji Didonė“ („Didone abbandonata“). V.Miškūnaitės, kaip pagrindinės kviestinės žvaigždės, nuotrauka jau dabar puošia šio festivalio programos tinklalapį.