Viktoriją Miškūnaitę sukrėtė bulgarų tenoro Kameno Chanevo mirtis: „Ilsėkis ramybėje, mielas drauge“

Kamenas Chanevas ir Viktorija Miškūnaitė / LNOBT archyvo nuotr.
Kamenas Chanevas ir Viktorija Miškūnaitė / LNOBT archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Operos pasaulį apskriejo žinia apie skaudžią netektį: 56 metų tenoras Kamenas Chanevas lapkričio 26 d. mirė Stara Zagoros miesto ligoninėje. Lapkričio 6 d. to paties Bulgarijos miesto operos teatre K.Chanevas pirmą kartą atliko ilgai ruoštą pagrindinę partiją Giuseppe‘s Verdi operoje „Otelas“. Lietuvos operos gerbėjai K.Chanevą šįmet galėjo matyti Giacomo Puccini operos „Turandot” spektakliuose.

Dar rugsėjo pradžioje Vilniuje, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui ruošiantis naujo sezono atidarymui, bulgarų tenoras buvo ramus ir, kaip visada, pasirengęs darbui. Tik apgailestavo, kad pandemija jam neleido įgyvendinti visų turėtų planų.

„Puikiai pamenu penkis „Turandot“ spektaklius, kuriuos LNOBT scenoje dainavau ankstyvą pavasarį. Iškart po to turėjau vykti į Rygą dainuoti Kalafo Latvijos nacionalinės operos „Turandot“ pastatyme, bet nebespėjau... Pusę metų nebuvau scenoje. Daug įdomių gastrolių per tą laiką pražuvo. Ką veikiau? Gyvenau Bulgarijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Ilsėjausi, mokiausi naujas partijas. Operos solistas jokiomis aplinkybėmis negali sau leisti nedainuoti. Džiaugiuosi galėdamas naują teatro sezoną pradėti ten, kur netikėtai baigiau praėjusį: Vilniuje, su tuo pačiu Kalafu“, – kalbėjo K.Chanevas.

Kamenas Chanevas / LNOBT archyvo nuotr.
Kamenas Chanevas / LNOBT archyvo nuotr.

Kalafo partija buvo viena iš paklausiausių jo repertuare. Su ja bulgarų tenoras sėkmingai keliavo po pasaulio teatrus ištisus 15 metų, kasmet pasirodydamas keliose dešimtyse „Turandot“ spektaklių.

„Kalafas mane lydėjo Romos operos teatre, „Deutsche Oper“ teatre Berlyne, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, Varšuvos Didžiajame teatre (režisieriaus Mariuszo Trelinskio pastatyme), taip pat Tokijuje ir Toronte, kur „Canadian Opera Company“ pristatomus „Turandot“ spektaklius dirigavo garsus italų maestro Carlo Rizzi.  Žinoma, esu dainavęs Kalafą ir daugelyje Bulgarijos, Rumunijos, Kroatijos teatrų”, – pasakojo tenoras.

Kamenas Chanevas / LNOBT archyvo nuotr
Kamenas Chanevas / LNOBT archyvo nuotr

Jis neslėpė, kad kartu su gyvenimo drauge – bulgarų sopranu Tanya Ivanova turi savo namus Vienoje, tačiau pasirinkęs kviestinio operos solisto dalią daugiau laiko praleidžia ne juose, o įvairių šalių viešbučiuose ir lėktuvuose. 

Vilniuje K.Chanevas dainavo dviejuose išskirtiniuose, garsių scenos meistrų sukurtuose pastatymuose: Günterio Krämerio režisuotoje Giuseppe’s Verdi operoje „Don Karlas” (pagrindinę Don Karlo partiją solistas taip pat atliko gastroliniuose LNOBT spektakliuose Rygoje bei Taline) bei G.Puccini operoje „Turandot”.

Kamenas Chanevas / LNOBT archyvo nuotr
Kamenas Chanevas / LNOBT archyvo nuotr

Net trylikoje „Turandot“ spektaklių šįmet kartu su K.Chanevu dainavusi solistė Sandra Janušaitė šokiruota netikėtos žinios: „Mano prisiminimai apie jį išliks patys šviesiausi. Tai buvo nuostabus žmogus ir ištvermingas, patikimas, psichologiškai stiprus, puikaus balso tembro  dainininkas. Nors keliavo po žymiausius pasaulio operos teatrus, nebuvo užrietęs nosies, nebuvo praradęs humoro jausmo. Pamenu, net teiravausi jo, kaip autoriteto, ar galėtų man kažką patarti. Kamenas atsakė, kad svarbiausia – protingai dainuoti, o aš ir taip viską darau tvarkingai... Tikrai, buvo didelė garbė ir malonė dainuoti scenoje šalia tokio profesionalo. Apmaudu ir gaila, kad daugiau tokių susitikimų nebebus.“

Kamenas Chanevas ir Viktorija Miškūnaitė / LNOBT archyvo nuotr
Kamenas Chanevas ir Viktorija Miškūnaitė / LNOBT archyvo nuotr

„Don Karlo“ ir „Turandot“ spektakliuose kartu su K.Chanevu dainavusi Viktorija Miškūnaitė sunkiai išgyvena kolegos netektį: „Aš vis dar negaliu atsitokėti. Mane taip pribloškė šita žinia! Dar mėnesio pradžioje Kamenas džiaugėsi naujausiu savo debiutu, kiekvieno tenoro svajone – Otelo partija, o šiandien jo jau nebėra... Mes abu susirgome beveik tuo pačiu metu, aš jau pasveikau, o štai kolega neįveikė ligos. Man tiesiog trūksta žodžių... Aš nerandu žodžių... Jis buvo nepaprastai šiltas ir geras žmogus, buvo gera su juo dirbti. Ilsėkis ramybėje, mielas drauge“.