Viktorijai Jakučinskaitei – 39-eri: „Dabar jaučiuosi gražesnė nei prieš dešimt metų“

Viktorija, įdomu tai, kad tikrasis jūsų gimtadienis – rugpjūtį, bet savo feisbuko paskyroje esate nurodžiusi, jog gimėte rugsėjo 15 dieną. Kodėl?

Nemėgstu oficialiai visiems rodyti, kada mano tikrasis gimtadienis. Data feisbuko paskyroje pakeista jau gerus aštuonerius metus. Visi draugai ateina manęs sveikinti rugsėjo, o ne rugpjūčio 15 dieną. Kaip sakau, „oficialus“ mano gimtadienio šventimas – rugsėjį, o su šeima ir giminaičiais bei pati su savimi paminiu rugpjūčio 15 dieną.

Toks sąmoningas datos pakeitimas turi vieną vienintelę priežastį? Kaip minėdavote gimtadienius vaikystėje?

Nuo mažens nemėgau savo gimtadienio, nes vasaromis nebūdavo jokių mano draugų – visi išvykdavo atostogauti, o aš likdavau mieste viena.

Sakoma, kad žmogui būna ir taip sunku pačiam su savimi savo tikrąją gimimo dieną, todėl manau, kad visai logiška, jog jau kurį laiką noriu savo gimtadienį atšvęsti mėnesiu vėliau, kai jau pati esu apsipratusi su savimi.

Man patinka, kai mane prisimena, tuomet pasijaučiu įvertinta

O kaip artimieji? Nejau ir jie laukia rugsėjo, kol galės jums palinkėti ilgiausių metų?

Patys artimiausi žmonės mane tikrai pasveikino rugpjūčio 15-ąją. Tiek per „Tiulio fėjos“, tiek per mano asmeninę feisbuko paskyras. Kasmet gaunu vis daugiau ir vis gražesnių sveikinimų – turbūt taip yra todėl, kad nestoviu vietoje, tobulėju man svarbiose srityse. Neslėpsiu, jog patinka, kai mane prisimena, tuomet pasijaučiu įvertinta – per metus pasiuvu šimtus vestuvinių suknelių, pravedu aibę tapybos pamokų. Tiek padėkų ir sveikinimų, kiek šiemet – nesu sulaukusi nei vienais metais. Labai džiaugiuosi, kad esu reikalinga.

Dirbate mados srityje, kur grožio kultas kartais itin negailestingas. Išorinis grožis jums svarbus?

Yra sakoma, kad iki trisdešimties turime tokį veidą, kokį davė gamta, o po to – tokį, kokio nusipelnėme. Tiek komplimentų, kokia esu graži, kaip šiemet, jaunystėje tikrai nesu gavusi. Kuo daugiau aplinkiniams duodu savo darbais, savo kūryba, kuo daugiau medituoju – tuo labiau jaučiu, kad grožis auga. Dabar jaučiuosi gražesnė nei prieš dešimt metų. Kiekvienais metais jaučiuosi sėkmingesnė, vertingesnė. Tokiame amžiuje reikia nepamiršti ir sporto, masažų, laiko sau. Natūralu, kad moteris, kuri save prižiūri, kasmet atrodo vis geriau – žydi. Dėl to aš senti nebebijau.

Norite pasakyti, kad jaunystėje turėjote daugiau kompleksų nei dabar?

Taip. Šiuo metu, matydama jaunas paneles, dažniausiai jose pastebiu nepasitikėjimą. Jos dar neatrado savęs, nežino savo stipriųjų pusių. Dažnu atveju nežino, kas jas džiugina, kas joms tinka. Jei atidžiau pasižiūrėtum, pastebėtum, kad dauguma merginų vaikšto nepatenkintais, surauktais veidais.

Pasitikėjimas savimi yra veiksmingiausias grožio eliksyras

Dažniausiai taip yra todėl, kad keliami per dideli lūkesčiai – tiek sau, tiek aplinkiniams, tiek pasauliui. Manau, kad su metais tu atsipalaiduoji. Išmoksti ir sau, ir kitiems leisti būti tokiais, kokie jie yra. Būtent šis atsipalaidavimas ir puošia žmogų, tuomet dingsta įtampa nuo veido. Pasitikėjimas savimi yra veiksmingiausias grožio eliksyras.

Esate dizainerė, kūrėja, tapytoja, jūsų nuotraukos dažnai pasirodo žurnalų puslapiuose. Dar virpa širdis, skaitant apie save ar matant savo atvaizdą žiniasklaidoje?

Man bet kokia fotosesija yra saviraiška, kūrybos dalis. Todėl labai mėgstu fotografuotis su savo paveikslais ar suknelėmis. Aš taip interpretuoju savo meninį požiūrį. Pati sau esu kaip meno objektas. Tiek aš, tiek mano kūryba, tiek mano kūnas – esame vienis.

Pati sau esu kaip meno objektas

Esu visiška priešingybė aktoriams, kurie „negali į save žiūrėti“ ekranuose – aš labai mėgstu į save žiūrėti iš šono. Mėgstu „draugauti“ su skirtingais fotografais – kiekvienas fotografas moka kitaip, skirtingais kampais parodyti vis kitas mano savybes. Taip pat yra ir su dalinamais interviu – mėgstu perskaityti, ką parašo žurnalistai, mat mano požiūris dažnai būna kitoks nei kitų. Vėliau gaunu daug laiškų iš kitų moterų, kurios rodo susižavėjimą ir pritarimą mano mąstysenai. Stengiuosi mokyti, kaip žydėti ir kaip mylėti pačiai save, kaip gyventi gražiau.

Iš kur atsiranda visa jūsų energija?

Anksčiau jos neturėjau, buvau labai uždara. Buvau netgi tokia uždara, kad, prisijungusi prie naujos žmonių kompanijos, bijodavau kalbėti. Kai augi, bręsti, domiesi – viskas keičiasi. Esu labai dėkinga savo meditacijų mokytojoms. Laimė yra pasiekiamas rezultatas, tačiau reikia išmokti ją jausti kiekvieną dieną. Kaip savo raumenis kas dieną treniruojame sporto salėje, kad jaustume tonusą, taip pat yra ir su laime – turime išmokti kas dieną pastebėti mus džiuginančius dalykus ir tokiu būdu auginti savo laimės jausmą. Tokia ir yra mano gyvenimo filosofija ir to mokausi kasdien – būti laiminga kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo aplinkybių. Iš to atsiranda ir vidinė energija.

Niekas manęs negąsdina taip, kaip ramybė

Ką patartumėte toms, kurioms pasitikėjimo savimi jauname amžiuje vis pristinga?

Išmokti būti laimingoms dabar, kasdien – ne „tada, kai baigsiu universitetą“ ar „kai įsidarbinsiu tam tikroje įmonėje“ ar „kai ištekėsiu“ – nustokime laukti, išmokime džiaugtis mažomis, kasdieninėmis smulkmenomis jau dabar – ateity bus dar lengviau. Džiaugtis galima bet kuo – pirmuoju rytiniu kavos puodeliu, saule, vėju, kaip šiandieną atrodai, kaip kažkas į tave pažiūrėjo gatvėje, su kuo susitikai pietų, kaip prie tavęs prisiglaudė šuo...

Ko palinkėtumėte pati sau?

Kad gyvenimas nesustotų „virti“ – man patinka, kuomet daug visko vyksta aplink mane, kuomet turiu daug tikslų. Noriu kuo daugiau naujų iššūkių, tikslų ir laimėjimų – niekas manęs negąsdina taip, kaip ramybė.