Viktorijos Jakučinskaitės ir Vitalijaus Jančenkovo vestuvės priminė pasakišką šventę

Viktorijai ši santuoka pirmoji, Vitalijui – tai antros vestuvės. Dėl šios priežasties pora negalėjo tuoktis bažnyčioje. Tačiau poros sąjungą Trakų Vokėje palaimino Vilniaus evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas. Oficialiai jaunavedžius sutuokė specialiai į Trakų Vokės dvaro sodybą atvykusi Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja.

Svečiai į šventę atvyko dar iki 15 val., visi suėjo į vidų, kur ir vyko oficiali ceremonija. Jaunavedžiai atvyko dviem automobiliais, maždaug 10 min. vėliau nei buvo planuota. 

Vitalijus atvažiavo mėlynu 1959 metų „Cadillac DeVille“, jam iš paskos atriedėjo Viktorija – su dukromis ji išlipo prabangaus iš 1960-ųjų „Rolls Royce“.

„Mūsų vestuvių visi laukė 13 metų. Laukėme ir mes, tačiau šiandien galiausiai šiam sprendimui pribrendome. Pažadėjome vienas kitą mylėti iki gyvenimo galo“, – juokėsi dizainerė. Po vestuvių ji nusprendė pasilikti savo, Jakučinskaitės, pavardę.

Puota – kaip pasakoje, tik be didelės pompastikos

Trakų Vokės dvaro sodyboje 15 val. prasidėjusios vestuvės buvo numatytos prašmatnios. „Norėjome stilingos, jaukios ir elegantiškos šventės. Kaip pasakoje, tik be didelės pompastikos“, – apie ilgai lauktas vestuves kalbėjo V.Jakučinskaitė.

Tačiau nors pora savo šventės nesureikšmina, į ją sukviesti svečiai liko nustebinti. Istorija dvelkianti dvaro aplinka, XIX amžiaus prancūzų architekto Edouardo Francois Andre projektuotas parkas, specialiai vestuvėms išpuošta Šv. Mergelės Marijos koplyčia – visa tai kūrė ypatingą renginio atmosferą.

V.Jakučinskaitė buvo užsiminusi apie norą savo vestuvėse klausytis Džordanos Butkutės koncerto, tačiau ši dėl pasiruošimo koncertiniam turui negalėjo atvykti. Vakaro svečius linksmino Saulius Prūsaitis su grupe.

Suknelė, apie kokią svajojo

Nuotaka vilkėjo savo pačios rankomis kurtą suknelę. Tačiau kiek kitokią, nei įprastai siuva klientėms – tamsesnę, kieto audinio, be tiulių. „Kai kam suknelė galbūt pasirodys netipinė, ne visai vestuvinė, tačiau apie tokią visada svajojau“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo V.Jakučinskaitė.

Ji užsiminė, kad savo suknelės neleis niekam pasimatuoti – esą tikinti prietarais, o tai būtų blogas ženklas.

Daug nuotakų aprengusi dizainerė sako pagaliau pajutusi, ką reiškia pasijusti jaunosios kailyje. „Tai – labai sveika. Pagaliau suprantu, kaip mano klientės jaučiasi. Supratau visą jų jaudulį, tačiau su kiekviena diena man buvo vis ramiau. Šiandien jaučiausi kaip niekad rami. Žiūrėjau į kunigą, tačiau mano mintys buvo kažkur kitur. Nelabai ir pamenu, ką jis kalbėjo“, – juokėsi ji.

Tuo tarpu Vitalijus kostiumą išsirinko vienoje populiarių parduotuvių. Juodą, klasikinį, be įmantrių detalių.

Pasidžiaugti jaunavedžių laime atvyko apie 50 kviestinių svečių, tarp kurių buvo galima sutikti ne vieną pramogų, meno ir verslo pasaulio atstovą. Ne viena viešnia į pobūvį atvyko pasipuošusi „Tiulio fėjos“ suknele taip pagerbdama žinomą kūrėją.

Pora augina dvi dukras – 7-erių Veroniką ir trejais metais vyresnę Ievą. Mergaitės į tėvų vestuves atvyko taip pat šventiškai pasipuošusios – jų sukneles Viktorija pasiuvo iš to paties vestuvinės suknelės audinio, – stilistiškai jos labai panašios į nuotakos drabužį.

Medų kopinėjo prieš vestuves

Nors po vestuvių įprasta išvykti medaus mėnesio, pora sako tai jau spėjusi padaryti iki šventės – jie lankėsi JAV. „Visai nesigailime tai padarę iki vestuvių – tai puiki proga vienas kitą geriau pažinti“, – mintimis dalinosi Vitalijus.

Žiedus jaunavedžiai susikūrė patys. Viktorijos ranką puošia žiedas su juodais ir baltais deimantais, Vitalijaus žiede – tik juodi.