Nuolat besišypsanti dainininkė Vilija Matačiūnaitė sako, kad ir paaukojus kraujo, jai energijos nė kiek nesumažėja: „Davus kraujo aš labai gerai jaučiuosi.“
Paklausta, kaip kilo mintis tapti kraujo donore, mergina atsako paprastai: „Visai netyčia. Pernai ar užpernai rugsėjo mėnesį Vilniaus Katedros aikštėje stovėjo Nacionalinio kraujo centro palapinė ir eidama pro šalį pamaniau, kad visai norėčiau paaukoti savo kraujo, jei tik jis bus tinkamas. Paaiškėjo, kad tinkamas, ir paaukojau“.
Jei kartais patekčiau į tokią situaciją, kad man reikėtų donoro kraujo, norėčiau, kad atsirastų žmogus, kuris to kraujo duotų ir aš jo gaučiau.
Dainininkė pusiau rimtai tvirtina, kad kraujo duoda iš savanaudiškų paskatų: „Jei kartais patekčiau į tokią situaciją, kad man reikėtų donoro kraujo, norėčiau, kad atsirastų žmogus, kuris to kraujo duotų ir aš jo gaučiau. Kita vertus, esu labai atsargi, tad vargu, ar kada man jo prireiks. Bet tiesiog esu labai sveika, turiu jo labai daug, manyje jis gaminasi ir man jo negaila. Galiu duoti. Smagu, jei kažkam padėsiu.“
V.Matačiūnaitė kviečia kuo daugiau žmonių tapti donorais, o apie draugus, kurių nepavyko įkalbėti, juokauja: „Visi bijo. Sako, ai, nenoriu. Arba „gailina“. Nors man tikrai neskaudėjo duodant kraujo, net tas bakstelėjimas nejaučiamas“.