Vilniaus „Baltic Pride“ eitynėse – garsenybių būrys: nepraleido Naglis Bierancas, Lukas Gricius, drag karalienė
Šeštadienį tūkstantinė minia užtvindė Vilniaus centrą, kuriame surengtos „Baltic Pride“ eitynės. Šio renginio ne tik LGBT+ bendruomenės nariai, bet ir juos palaikantys žmonės, o tarp jų – ir žinomi šalies veidai.
Šalies sostinėje netrūksta gyvybės – Vilniaus gatvėse šurmuliuoja spalvingai išsipusčiusi minia. Visi jie savo šeštadienį paskyrė vienam tikslui – sudalyvauti „Baltic Pride“ eitynėse.
Kasmetinio renginio nepraleido ir gerai nusteikę žinomi šalies žmonės. Tarp jų buvo galima pastebėti drag karalienes Aura More ir Edma, fotografą Luką Gricių, nuomonės formuotoją Naglį Bierancą, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę Jūratę Juškaitę ir kitus.
„Baltic Pride“ 2025 parado dalyviai šeštadienį pirmiausia rinkosi Barboros Radvilaitės gatvėje, nuo kurios startavo eitynės „Už lygybę!“. Paradas Gedimino prospektu nuo Bernardinų sodo pajudėjo link Baltojo tilto.
Iškart po eitynių prie Baltojo tilto dalyvių laukia koncertas.
+160Organizatorių teigimu, parade tikimasi sulaukti apie 20 tūkst. žmonių. Eisenoje dalyvaus ir trijų politinių atstovai: Liberalų sąjūdžio, Laivės bei Lietuvos žaliųjų partijų politikai.
Eitynės „Už lygybę!“ – pagrindinis savaitę trunkančio festivalio renginys.
BNS rašė, kad „Baltic Pride“ 2025 vyks balandžio viduryje Konstituciniam Teismui uždegus žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę.
Tuomet teismas paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.
Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.
Tiesa, nepaisant teismo sprendimo, Seimas dar nesiėmė svarstyti partnerystės klausimo.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.
