Vilniaus gatvės stilius: neišsigandę karščių
Karštomis vasaros dienomis sudėtingų derinių, rodos, nėra iš ko formuoti – rūbų norisi kuo mažiau, o mintys sukasi tik apie pavėsį, ledus ir šaltus gėrimus.
Praeivių sostinės gatvėse teiravomės, kokius rūbus jie renkasi per karščius – kai nepavyksta pabėgti į gamtą, o visą dieną tenka praleisti įkaitusiame mieste. Gal karštis įkvepia nepaisyti beveik jokių taisyklių?
Paklausti, ko atsisako kaštomis dienomis, daugelis kalbintųjų prisipažino neturintys jokio noro rengtis džinsų, aptemptų drabužių, o dažna mergina taria „ne“ ir pėdkelnėms.
Monika: „Vasaros mieste neįsivaizduoju be ryškių plazdančių suknelių, bet niekada nesirengčiau džinsų ir marškinių.“
Miglė: „Taip apsirengusi keliauju tiesiai iš biuro, tad neapsirengiau, kad būtų vėsiau. Tačiau karštomis dienomis paprastai vengiu džinsų.“
Kate: „Vasarą dėviu trumpas palaidines, mažas sukneles ir nesivelku džinsų, taip pat vengiu juodos spalvos.“
Monika: „Kai karšta, renkuosi laisvas kelnes – tokias, kaip kad vilkiu dabar, ir šviesius drabužius, kurie lengvai krenta. Paprastai nesirengiu aptemptų džinsų.“
Liveta ir Karolis: „Kokie tabu per karščius? Nė už ką nesivelkame juodų džinsų! Renkamės šviesius ir plonus rūbus.“
Aistė ir Tadas: „Kai karšta – kuo mažiau rūbų!“
Viktorija: „Mano pasirinkimas: žiemą-vasarą – suknelės!“
Giedrė: „Rūbus visada renkuosi labai įvairius, dažniausiai tai lemia nuotaika – neturiu net vienos spalvos, kurią be galo mėgčiau.“
Ieva: „Vasarą rengiuosi kuo atviresnius ir trumpesnius rūbus ir sakau „ne” pėdkelnėms!“