K.Sabaliauskaitė, B.Tiškevič su vilniečiais stojo į kovą dėl medžių: „Šalin rankas nuo ikoninės vietos“

Atvyko šimtai vilniečių

Miesto bendruomenei pristatyti numatomą rekonstrukcijos projektą įmonę įpareigojo savivaldybė, tačiau projekto pristatymas virto ir protesto akcija.

Policijos duomenimis, protesto akcijoje, trukusioje ilgiau negu pusantros valandos, galėjo dalyvauti maždaug 800 žmonių, tačiau kai kurie atėjusieji BNS teigė, kad gali būti ir visas tūkstantis – žmonės būriavosi ne tik Romain‘o Gary skvere, bet ir kitoje gatvės pusėje. Šalia esančiose kavinėse nebuvo nė vienos laisvos vietos.

Šalia R.Gary skirto paminklo padėtas plakatas su užrašu „Save my trees“ (išsaugokite mano medžius, – vertimas iš anglų kalbos). Prie medžių stovi ir moteris su plakatu „Nelieskite mūsų medžių“. Nuomonės formuotoja ir verslininkė Beata Tiškevič atėjo nešina plakatu „Betonas negamina deguonies“. Dar viename plakate rašoma: „Jūs nelieskit mūsų medžių. Mes nesakysime, kur jums eiti“.

Likus kiek mažiau nei pusvalandžiui iki renginio pradžios pradėjo rinktis žmonės. Viena pirmųjų atvyko menininkė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė.

N.Rekašiūtė 15min sakė matanti didelę prasmę pastovėti už medžius. Jos nuomone, tai, kas vyksta dabar, yra nepateisinama, kai medžiai kertami, nors matome, kaip karščio banga ritasi per Europą. Todėl svarbu ginti medžius, miestą, kuris saugomas UNESCO ir šią vietą, kuri pritraukia daug turistų Ji tiki, kad visuomenės balsas turi būti išgirstas, nes mato, kiek daug žmonių palaiko šią akciją.

Į akciją atėjo etnologas Libertas Klimka, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, žurnalistas ir laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, poetas ir vertėjas Marius Burokas, menotyrininkė Laima Kreivytė ir kiti.

Žmonės galėjo pasirašyti kreipimąsi dėl želdinių būklės ekspertizės.

Atvyko ir viešojo saugumo pajėgos bei policija, kurios stebi susirinkimą iš kitos gatvės pusės. Žmonės ėmė būriuotis ir kitoje skvero pusėje. Netrukus žmonių prisirinko tiek, kad minia išsiplėtė visoje sankryžoje ant šaligatvių. Du jaunuoliai pradėjo mušti būgnus. Keliolika minučių po 18 val. žmonės ėmė piktintis, kad niekas nevyksta, pradėjo skanduoti: „Ko mums reikia? Mūsų medžių! Kada? Dabar!

Meras tikino, kad daro, ką gali

Susirinkusieji ėmė garsiai kviesti pasirodyti bendrovės „Dobilo daigas“ atstovus.

Pranešta, kad savivaldybėje užregistruotas kreipimasis, jame reikalaujama želdinių būklės ekspertizės, kuri turėtų nustatyti tikrąją skvere augančių medžių būklę.

Netrukus pasirodė ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Minia pakvietė jį pasisakyti. V.Benkunskas pareiškė, kad ir jis laukia verslininkų atstovų. Tuo tarpu žmonės ėmė šaukti „Lauk Pakalnį“ – miesto vyriausiąjį architektą Mindaugą Pakalnį.

Meras tikino, kad savivaldybė daro viską, ką gali, kad miesto medžiai būtų apsaugoti, o verslas negalėtų daryti teisėtų, bet neteisingų veiksmų.

Meras tikino, kad dėl medžių daro viską ką gali, bet laikas ne savivaldybės pusėje. Anot jo, visa visuomenė šiandien turi sustabdyti medžių pjovimą, o savivaldybė aiškinasi, kas padėjo parašus. V.Benkunskas tikisi, kad savo darbą atliks tyrimą pradėjusi prokuratūra.

Jis tikino, kad savivaldybė daro viską, ką gali, kad miesto medžiai būtų apsaugoti, o verslas negalėtų daryti teisėtų, bet neteisingų veiksmų.

Visuomenės aktyvistai prašo skubiai leisti atlikti nepriklausomą arboristo tyrimą dėl medžių būklės.

K.Sabaliauskaitė: kaip taip gali būti?

Proteste pasirodė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kuri taip pat buvo pakviesta pasisakyti.

Ji teigė, kad teisė ir įstatymai kuriami tam, kad užtikrintų teisingumą. Dabar Vilniuje paveldo situacija yra katastrofiška: „Mes netausojame savo paveldo“.

K.Sabaliauskaitė piktinosi, jog medžius ketinama pjauti dėl to, kad būtų padidinta rūsio kubatūra, o niekas neklausia, kad ištiks paveldosaugininkų esą saugomą pastatą.

Rašytojai nesuprantama, kaip „prasiskolinusiai įmonei“ leidžiama „kišti rankas prie šios ikoninės Vilniaus vietos“.

K.Sabaliauskaitė sakė, kad visuomenė pavargs piketuoti dėl kiekvieno medžio, todėl turi būti saugoma tai, kas yra gražu Vilniuje, ir paveldo apsauga turėtų veikti.

Meras: pristatymas neįvyko, todėl sąlygos neišpildytos

V.Benkunskas pareiškė, kad projekto pristatymo visuomenei nėra, plano nėra, todėl sąlygos neišpildytos, todėl savivaldybė trečiadienį išplatins pareiškimą, kad nepritaria medžių šalinimui.

Jis teigė, kad savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų panaikintas leidimas statyboms.

Praėjus pusvalandžiui nuo renginio pradžios įmonės atstovai dar nebuvo pasirodę.

Susirinkusieji mero klausė, kokios garantijos, kad naktį nebus medžiai nukirsti. V.Benkunskas atsakė, kad savininkai gali bet kada nupjauti medžius, kaip buvo padaryta su Rinktinės gatvėje augusiu ąžuolu.

Anot jo, dabar aplinką stebi vaizdo kameros, taip pat situaciją stebės savivaldybės viešosios tvarkos ir policijos pareigūnai. V.Benkunskas taip pat prašė žmonių pranešti policijai, jei pastebės šioje vietoje kokį nors judėjimą.

Jo teigimu, visuomenės spaudimas šioje situacijoje yra dabar geriausias veiksmas.

Trukdo atlikti rekonstrukcijos darbus

Rekonstruojant J.Basanavičiaus g. 14A priklausančio pastato dalį, vystytojas ketina praplėsti kavinės patalpas, o rūsyje įsirengti stoglangius.

Tuo tarpu brandžių medžių vietoje numatyta pasodinti medelių bei krūmų, įrengti augalų vazonus.

Medžių šalinimą įmonė motyvuoja tuo, kad jie trukdo atlikti rekonstrukcijos darbus, taip pat ardo pastatus ir atraminę sieną.

Ši kavinė, kurią ir nuomojasi „Dobilo daigas“ su virš jos esančia medžiais apaugusia terasa, priklauso Geležinkelių valdybos pastatų kompleksui, turinčiam kultūros paveldo objekto statusą.

Tiesa, nė vienas iš šių devynių medžių neturi saugotinų želdinių statuso. O pagal galiojančius teisės aktus medžiai, augantys ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių, laikomi nesaugotinais, todėl leidimas juos kirsti nereikalingas.

Viskas pagal įstatymo raidę?

Kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui tokiais vystytojų planais, šią savaitę į J.Basanavičiaus gatvės medžių likimą, taip pat ir patį projektą sureagavo tiek Vilniaus meras, tiek kultūros paveldo ekspertai, tiek ir visuomenės atstovai.

Šalia šių medžių stovi skulptūra „Berniukas su batu“, skirta pagerbti Vilniuje vaikystėje gyvenusį žinomą prancūzų rašytoją Romaną Kacevą, kūrusį Romaino Gary pseudonimu.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė dėjusi visas pastangas apsaugoti medžius ir reikalavusi rasti sprendimus, kaip išsaugoti klevą, šešis kaštonus, uosialapį klevą ir kaukazinę slyvą. Savivaldybė tvirtino nesutikusi su įmonės prašymu šiuos medžius iškirsti.

Negavusi savivaldybės pritarimo medžius pašalinti, įmonė „Dobilo daigas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris išaiškino, jog savivaldybės sprendimas nepjauti medžių yra visiškai neargumentuotas ir įpareigojo savivaldybę iš naujo išnagrinėti šį projektą. Tačiau pati savivaldybė to nebepadarė.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažino, kad teisiškai šie medžiai nėra saugomi ir apgailestavo, jog „teisinė apsauga šiuo atveju prasilenkia su realia padėtimi“. Jo teigimu šioje situacijoje galimi tik du keliai: arba medžių kirtimo atsisakytų patys vystytojai, arba medžiai būtų pripažįstami saugotinais. Meras pranešė antradienį kreipęsis į prokuratūrą.

Susipažinęs su šia situacija Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad nors teisė šiuo atveju ir nėra viešojo intereso pusėje, tačiau būtina ieškoti bendrų sprendimų, kurie atitiktų ir visuomenės lūkesčius.

Jis taip pat patarė apsvarstyti galimybę šio projekto įgyvendinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, o savivaldybę, Kultūros paveldo departamentą bei projekto vystytojus ragina susėdus prie vieno stalo paieškoti bendro sprendimo ir tokiu būdu išvengti galimų teismų.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pirmadienį pripažino, kad vystytojams yra išduotas leidimas tvarkyti atraminę sienelę, kurią griauna terasoje augantys medžiai. Vis dėlto, jis teigė, kad situacija nėra tragiška ir dėl to nebūtina atsisakyti pačių medžių.

Anot jo, didžiausia vertybe šiuo atveju yra „bendra aura, kurią sukuria pastatas, visas jo kompleksas, skulptūra ir medžiai“, tačiau projekto koregavimas priklauso nuo jo vystytojo.

Generalinė prokuratūra ėmėsi patikrinimo

Savo nepasitenkinimą numatytu projektu anksčiau išreiškė ir žinomi kultūros bei visuomenės veikėjai.

Profesorė Irena Vaišvilaitė teigė, kad iškirsti žadama terasa yra ryškiausias pagal Paryžiaus pavyzdį formuoto Naujamiesčio akcentas, o pati paminklo rašytojui Romainui Gary aplinka su visais medžiais jau tapusi ikoniniu vaizdu.

Menininkė Paulina Pukytė, socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat atkreipusi dėmesį į UAB „Dobilo daigas“ planus iškirsti medžius ir pakvietusi į protestą, pažymėjo, kad verslininkų ketinimai yra brutalus šios vietos auros, apskritai viso UNESCO saugomo Vilniaus miesto auros, būdingo charakterio, landšafto naikinimas.

Tuo tarpu po visuomenėje kilusio susirūpinimo brandžių medžių likimu, Generalinė prokūratūra priėmė sprendimą atlikti išsamų situacijos patikrinimą, po kurio bus sprendžiama dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones.