Vilniaus Justiniškės tapo filmavimo aikštele: buvo uždaryti kiemai, dužo automobiliai

Filmą „Techno, Mama“ S.Baradinskas kūrė dvejus metus.

„Scenarijų pabaigiau rašyti šį pavasarį. Paliečiu tikrai skaudžią, ne visada patogią temą – psichologinį ir fizinį smurtą artimoje aplinkoje. Daugeliui ji nesvetima. Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis vaikų, prieš kuriuos keliama ranka. Atrodytų, jog tai yra nematoma problema, tad mano, kaip režisieriaus, užduotis – sukti savo objektyvą į tai, kas svarbu, ir skatinti visuomenę užduoti klausimus: Kodėl taip vyksta? Kodėl vaikai negauna meilės, kokios jie yra verti? Kodėl daugelis nelaimi šioje loterijoje?

Naujausio S.Baradinsko filmo pagrindinis herojus – paauglys Nikita, kuris bando išvažiuoti pas savo tėvą į Berlyną, bet jo mama to neleidžia.

„Tai – istorija apie vaikino virsmą suaugusiu vyru anksčiau laiko. Be abejo, kartu ir apie jo techno svajones bei šaltą, racionalią mamą. Vieną iš personažų įkūnijo puiki aktorė – Neringa Varnelytė. Motiejus Aškelovičius įgyvendino pagrindinio veikėjo – paauglio Nikitos – rolę. Šis jaunas aktorius yra neįprastai talentingas – neabejoju, kad apie jį netrukus išgirsime dar daugiau“, – Žmonės.lt pasakoja Saulius.

Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis vaikų, prieš kuriuos keliama ranka.

Paskutinioji filmavimų diena vyko Vilniuje, Justiniškių mikrorajone.

„Vienoje iš scenų vaizduojamas Nikitos pabėgimas iš namų. Jis jaučia milžinišką įtampą, sėdasi prie mašinos vairo. Viska vysta inertiškai, greitai ir Nikita papuola į avariją.

Filmuojant šią sceną teko užtverti net tris rajono kiemus, buvo nusamdyti ir specialūs kaskadininkai – viskas pavyko puikiai, tačiau pareikalavo iš visų mūsų tikrai daug, teko nemažai repetuoti“, – pasakoja „Techno, mama“ režisierius.

Visą trumpo metro filmą S.Baradinsko komanda nufilmavo per 3 dienas, tačiau viskam jie intensyviai ruošėsi daugiau nei du mėnesius.

Režisierius neslepia, jog jam, kaip kūrėjui, ypač svarbus buvo palaikymas, todėl į filmavimo aikštele tapusias Justiniškes atvykę geri bičiuliai, tarp jų – ir atlikėjas Vaidas Valiukevičius, maloniai pakėlė ūpą. Tiesa, nuo emocijų uragano tądien nepadėjo niekas.

Po filmavimo patyriau visišką išsekimą – turbūt, tai yra natūralu ir dažna kino industrijoje

„Avarijos sceną pavyko įgyvendinti per vieną dieną. Po filmavimo patyriau visišką išsekimą – turbūt, tai yra natūralu ir dažna kino industrijoje, nes, ruošiantis filmavimui, tenka susidoroti su milžinišku stresu ir labai daug išgyventi. Kadangi šis filmas yra dar ir labai asmeniškas, po filmavimo patyriau panikos ataką. Šį filmą aš ne vien kūriau ar filmavau – aš jį visą išgyvenau“, – sako Saulius, kuriam po pasibaigusių darbų spalio 8-ąją reikėjo kelių dienų atsigauti.

Kūrėjas atviras, filmavimo metu kasdien jam tekdavo atsakyti į daugiau nei 300 klausimų, komanda dirbo skirtingomis pamainomis, žmonių procese buvo daugiau nei 100 – įtampa buvo tiesiog nežmoniška.

„Kartais net nežinodavau teisingų atsakymų į man užduodamus klausimus. Manau, kad natūralu yra po tokių išgyvenimų patirti iškrovą. Tikiuosi, kad tai yra geras būsimo filmo ženklas – nes kūriau tikrai nuoširdžiai, net pamiršau save kuriam laikui. Aišku, to nereikėtų daryti. Turbūt labiausiai padėjo iš viso to išsikapstyti suvokimas, kad aš nesu supermenas ir negaliu visko žinoti ar visko padaryti. Filmavimo aikštelėje buvo ir mano geras draugas – psichologas, kuris man labai padėjo. Pabaigęs itin svarbų darbą, skyriau laiko sau, meditavau – manau, tai yra labai svarbu“, – prisipažįsta režisierius, kurio filmo premjera įvyks kitais metais.

„Esame įsipareigoję LATGAi ir LKC, kad filmavimai bus baigti šiemet – galiu tik pasidžiaugti, kad tą pavyko padaryti. Džiugu ir tai, jog šis filmas, kaip ir mano ankstesnysis, taip pat bus platinamas per tarptautinius platintojus. Beje, mano ankstesnis filmas gavo 3 apdovanojimus tarptautinėse platumose, buvo parodytas daugiau nei 300 kartų – neabejoju, kad „Techno, mama“ susilauks ne ką mažesnio susidomėjimo“, – įsitikinęs Saulius.