Vilniaus kongresų rūmuose grieš muzikos ambasadore tituluojama Corinne Chapelle
Kovo 8 d. Vilniaus kongresų rūmų scenoje galėsime išgirsti vieną garsiausių savo kartos smuikininkių, legendinio Yahudi Menuhino mokinę Corinne Chapelle. Koncerte „Corinne Chapelle: smuiko romantika“ kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyr. dirigento Andrio Pogos, C. Chapelle atliks tikrą smuiko repertuaro perlą – Felixo Mendelssohno koncertą smuikui ir orkestrui e-moll, op. 64. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad Valdovų rūmuose turėjęs įvykti koncertas perkeltas į Vilniaus kongresų rūmus.
Prancūzų kilmės amerikiečių smuikininkė C. Chapelle smuiką į rankas paėmė neįtikėtinai anksti. Gabi mergaitė pradėjo griežti būdama dvejų su puse, o trejų jau surengė pirmąjį koncertą. Nenuostabu, kad smuikininkės talentas ir charizma metams bėgant netruko skleistis. Po mokslų pas legendinį smuiko virtuozą Y. Menuhiną jo mokykloje Anglijoje C. Chapelle įstojo į vieną garsiausių pasaulyje prestižinę Juilliardo muzikos mokyklą Niujorke, Pinchas Zukermano klasę.
„C. Chapelle – vienas daugiausiai žadančių savo kartos talentų“, – taip apie gabią mokinę tuomet sakė Y. Menuhinas. Tarp C. Chapelle pergalių – pirmosios premijos Juliaus Stulbergo tarptautiniame stygininkų konkurse, Los Andželo muzikos centro „Spotlight“ apdovanojimuose, prizinės vietos tarptautiniame Lianos Isakadzės smuikininkų konkurse Sankt-Peterburge ir tarptautiniame Monrealio smuikininkų konkurse. C. Chapelle koncertuoja su žymiausiais JAV, Europos, Kinijos orkestrais. Smuikininkė pelnė Tarptautinės muzikos ambasadorės titulą už JAV muzikos kultūros reprezentavimą pasaulyje.
Kovo 8 d. vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas A. Pogos, atliks paskutiniojo didžiojo vokiečių romantiko Johanneso Brahmso Ketvirtąją simfoniją (1885). Daugelį metų kuklus ir savikritiškas J. Brahmsas tiesiog nedrįso rašyti orkestrui. Nors pirmąją simfoniją jis pradėjo kurti būdamas vos 22-ejų, netrukus nusprendė, kad neišmano orkestro specifikos, atidėjo partitūrą į šalį ir sugrįžo prie jos tik po 20 metų. Dar ilgiau J. Brahmsas svajojo parašyti kūrinį, kurio struktūriniu ir idėjiniu pagrindu taptų viena iš Johanno Sebastiano Bacho kantatų.
Ketvirtojoje simfonijoje pavyko šiuos planus įgyvendinti. Idėjiniu lygmeniu simfonijoje J. Brahmsas siekė perteikti W. Shakespeare‘o tragedijos „Antonijus ir Kleopatra“ dvasią, kuri aprėpia visas svarbiausias egzistencines temas ir žmogiškąsias ydas – valdžios siekį, meilę, išdavystę, klastą, kerštą, puikybę, godumą, gašlumą. Ketvirtojoje simfonijoje J. Brahmsas tarsi išsilaisvina – ryškios orkestro instrumentų garsų spalvos, tekančios melodijos nepalieka klausytojų abejingų. Šis kūrinys dažnai lyginamas su „amžinai žaliuojančiu gyvybės medžiu“.
Specialiai šiam koncertui į Vilnių sugrįžta Lietuvos publikai jau pažįstamas vienas garsiausių Latvijos dirigentų, Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas A. Poga. „Kelių taktų pakako, kad suprastume – prieš mus stovi išskirtinis dirigentas“, – taip po A. Pogos pasirodymo Paryžiuje rašė Prancūzijos portalas „Concertonet“. Tarptautinio pripažinimo sulaukęs dirigentas kviečiamas dirbti su Sankt Peterburgo filharmonijos, Vienos filharmonijos, Oslo filharmonijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Prancūzijos nacionaliniu, Bostono ir kitais žymiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais.