Vilniaus mažasis teatras, kolegos ir bičiuliai gedi G.Girdvainio: „Ilsėkitės ramybėje, brangus Aktoriau“

Kaip rašė Žmonės.lt, aktorius Gediminas Girdvainis greičiausiai mirė nuo širdies ligos. Netekties sukrėsti aktoriaus bičiuliai ir kolegos socialiniuose tinkluose netruko pasidalyti išgyvenimais ir mintimis apie anapilin iškeliavusį menininką.

Užuojautą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mirė aktorius Gediminas Girdvainis. Naujiena, palydinti Aktoriaus asmenyje visą kino ir teatro epochą. Vienas iš ankstyvųjų jo vaidmenų buvo „Mažoje išpažintyje“ – kultiniame mano kartos žmonių paauglystės ir jaunystės filme, žadinusiame tada dar ezopiškai ir nedrąsiai artikuliuotą protestą prieš tai kas sena ir netikra. Taip jau sutapo, kad vienas iš paskutiniųjų mano matytų spektaklių buvo „Aš nieko neatsimenu“, kur Gediminas Girdvainis iki širdies gelmių sujaudino savo jautria ir talentinga siela, padovanodamas žiūrovui tai, ką sukaupė per savo turtingo teatro ir kino gyvenimo dešimtmečius.

Labai gaila, kad mūsų vyresniosios kartos aktorių gretos kasmet retėja... Tai tiesiog nepataisomas praradimas ne tik mums, žiūrovams, bet, tikiu, ir jauniesiems aktoriams. Ilsėkitės ramybėje, mylimas Aktoriau! Jūsų vaidmenys lieka gyventi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė prezidentas. 

Žinia, kad eidamas 77-uosius gyvenimo metus, mirė mylimas kolega, teatro ir kino aktorius Gediminas Girdvainis, sukrėtė Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą.

Teatras savo feisbuko paskyroje priminė kolegos kūrybą. „Gediminas Girdvainis gimė 1944 m. sausio 19 d. Kretingoje. Baigęs Konservatoriją, metus vaidino Šiaulių, vėliau – Valstybiniame jaunimo teatre. Nuo 1994 m. buvo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius.

Vienas ryškiausių jo vaidmenų – Avneris Rozentalis garsiajame Rimo Tumino spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“.

Gedimino Girdvainio kūrybinėje biografijoje – arti 120 vaidmenų teatre, kine ir televizijoje. Iš pastarojo meto darbų būtų galima išskirti Šprichą M.Lermontovo „Maskarade“ (rež. R.Tuminas), Luką Lukičių N.Gogolio „Revizoriuje“ (rež. R.Tuminas), Čebutykiną A.Čechovo „Trijose seseryse“ (rež. R.Tuminas), Pasiuntinį Sofoklio „Oidipe karaliuje“ (rež. O.Koršunovas), Heneką T. Słobodzianeko „Mūsų klasėje“ (rež. Y.Ross), taip pat vaidmenį spektaklyje pagal Martino Crimpo „Laimės respublikoje“ (rež. M.Jančiauskas).

Vienas ryškiausių jo vaidmenų – Avneris Rozentalis garsiajame Rimo Tumino spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994) pagal Grigorijų Kanovičių. Kaip rašė teatrologė Ramunė Balevičiūtė, „Orusis keistuolis Girdvainio padegėlis Avneris Rozentalis labiau už viską trokšta nusimesti elgetos likimą, nors puikiai supranta, kad tik mirtis jį išvaduos nuo nedalios. Jis sutiktų pavirsti bet kuo – ir ožka, ir medžiu, kad tik nereikėtų eiti per žmones su ištiesta ranka.“

Didelę dalį Girdvainio profesinio gyvenimo užėmė kinas. Įsimintinus vaidmenis jis sukūrė tokiuose filmuose kaip „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys), „Jausmai“ (rež. Algirdas Dausa ir Almantas Grikevičius), „Ave, Vita!“ (rež. Almantas Grikevičius), „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas) ir daugelyje kitų. O G.Girdvainio Jogailos vaidmuo LTV seriale „Giminės“ neabejotinai pakėlė šio žanro meninio lygio kartelę.

Gediminas Girdvainis dar sovietmečiu buvo tapęs aktorinio meistriškumo ir atsakingo požiūrio į profesiją simboliu, pelnęs kritikų pripažinimą ir daugybės žiūrovų meilę. Be to, šis aktorius formavo nešabloniškos charakterinės vaidybos tradiciją, kurią savo naujais darbais teatre ir kine vis atnaujindavo. Paskutiniaisiais metais Girdvainis buvo ypač kūrybiškai aktyvus: 2018 m. jis suvaidino senąjį Vingį režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklyje pagal Žemaitės „Marčią“, o 2019 m. pagrindinį vaidmenį sukūrė Kirilo Glušajevo spektaklyje pagal Arthuro Millerio pjesę „Aš nieko neatsimenu“. 2004 m. Gediminas Girdvainis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Ilsėkitės ramybėje, brangus Aktoriau“, – rašė Vilniaus mažasis teatras.

Aktorių šiltai prisiminė ir žurnalistas Rimvydas Valatka.

„Mirė Gediminas Girdvainis. Liūdna. Magiškas aktorius. Kurį truputėlį teko pažinti. Jeigu taip galima drįsti pavadinti mano kaip atsitiktinio likimo užnešto prašalaičio buvimą Jaunimo teatro grimo kambaryje per keletą „Haroldas ir Modė“ (aut. Collinas Higginsas ir Jeanas Claude'as Carrier) spektaklių 1986-ųjų vasarį ir kovą.

Bet kampas buvo vežantis. Grimo kambaryje per visą spektaklį gurkšnojom vyną, regis, tai buvo „Medviežja krov“. Aktoriai pavaidindavo ir ateidavo į grimo kambarį „pasėdėti“. Buvo ir tokie laikai garsiajame tų laikų Jaunimo teatre. Kiek tada Gediminui Girdvainiui buvo metų? Gal 42-eji. Tik 42-eji. Labai liūdna. Daugiau niekada gyvenimas, išskyrus kelis kartus gatvėje, nesuvedė. O liko labai šiltas prisiminimas. Mielas žmogus. Laikas“, – „Facebook“ paskyroje rašė R. Valatka. 

Jautriai apie G.Girdvainį kalbėjo ir aktorė Monika Vaičiulytė, kuri prisipažino, kad menininkas – buvo jos autoritetas. „Iš tolo vaikystėj gerėtasi šviesa ir talentu. Iš arti užaugus tekę tą šviesą ir šilumą pažinti... pajusti... Ačiū už patarimus Gediminui...už jautrų žmogų, ir tikrą autoritetą... o taip tikėjau darkart susitikti scenoj... Dalis širdies man ką tik sulūžo. Skauda. Labai. Kokie tuštesni mes liksim...P. S. O akys, kaip dabar matau, tokios skvarbios, ir žydros, ir tikros... tikro Žmogaus, tikro Aktoriaus“, – socialiniame tinkle rašė M.Vaičiulytė.