Vilniaus mažojo teatro kūrėjai kviečia į festivalį: švęsti grįžimą, išvysti naują dramaturgiją ir kintantį teatrą

Valda Bičkutė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Larisa Kalpokaitė, Rimas Tuminas
Valda Bičkutė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Larisa Kalpokaitė, Rimas Tuminas
Pranešimą spaudai parengė Virginija Sližauskaitė
Šaltinis: Žmonės
2021-06-13 22:57
AA

Birželio 15–18 d. Vilniaus mažajame teatre vyksiantis spektaklių eskizų festivalis „DramaFest“ vainikuos pandemijos mėnesiais įsižiebusią iniciatyvą, subūrusią menininkus kurti, eksperimentuoti su dramaturgija ir pagaliau pristatyti iš to gimusius profesionalius eskizus. Vilniaus mažojo teatro kūrėjai įsitikinę, kad švente tapsiantis „DramaFest“ bus įdomus teatro gurmanams, parodys, kad kurti galima neįtikėtinomis sąlygomis, o svarbiausia – atlieps ir įrodys šio teatro misiją išpažinti žmogų, jo likimą ir istoriją.

Teatras išpažįsta žmogų

Metų pradžioje kūrėjus subūrusi iniciatyva – dramaturgijos ir teatro bandymų erdvė „DramaTest“ – į Vilniaus mažąjį teatrą pritraukė būrį jaunų menininkų. Pastarieji turėjo progą kurti ir bendradarbiauti su teatro bendruomene, o savo įžvalgomis su iniciatyvos dalyviais dalijosi ir Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas Rimas Tuminas.

Režisieriaus teigimu, „DramaTest“ iniciatyva, sukvietusi menininkus, atliepia ir dera prie vieno svarbiausių Vilniaus mažojo teatro principų – išpažinti žmogų. „Mūsų teatras išpažįsta žmogų, jo likimą, džiaugsmus ir netektis, asmens istoriją. Tai yra svarbiausia, ko gali siekti teatras. Dabar yra proga tapti šio proceso – siekio išpažinti žmogų – liudininkais ir dalimi“, – sako kūrėjas.

Režisierius R.Tuminas, buvęs vienu iš mentorių, patariančių „DramaTest“ dalyviams, teigia, kad teatro srityje patarimas yra lygus kvietimui.

Rimas Tuminas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Tai kvietimas – analizuoti žmogų, poelgius, psichologinę, dvasinę kaitą, siekius. Tai ir kvietimas atidaryti žodį, frazę, kad ji taptų regima, kad balsas būtų paverstas regimybe ir vaizdu. O tam reikia būti turtingam – turtingam savo vaizduote“, – teigia R.Tuminas.

Palaikė kūrybos kibirkštį ir gyvybę

Vilniaus mažojo teatro aktorei Valdai Bičkutei, sukūrusiai vaidmenį viename iš projekto eskizų, „DramaTest“ buvo ypatingai džiugus. „Šio projekto metu sukurtas eskizas „Ein Elefant“ man buvo ne tik pirmasis naujas darbas Vilniaus mažajame teatre, bet ir pirmasis po motinystės atostogų. Prisimenu, kad viską persmelkė susitikimo ir naujo etapo džiaugsmas“, – teigia aktorė.

Pasak V.Bičkutės, spektaklių eskizų festivalis „DramaFest“ neabejotinai turėtų sudominti teatro gurmanus ir mylėtojus, besidominčius, kas vyksta šiuolaikinėje lietuvių dramaturgijoje: „Dauguma eskizų kūrėjų – jauni dramaturgai ir režisieriai. Ir nors gali atrodyti, kad karantinas kažkur visus pradangino, iš tiesų kūryba nesiliovė ir pagaliau atėjo laikas ja pasidalinti su žiūrovais. Taigi tiems, kas nori praplėsti savo akiratį, labai siūlyčiau ateiti į šią Vilniaus mažojo teatro šventę. Įdomu ir tai, kad keturi iš aštuonių „DramaFest“ metu rodomų eskizų dalyvauja konkurse – komisija spręs, kuris eskizas vėliau taps spektakliu, tad žiūrovai gali išsirinkti mėgiamiausią kūrinį ir už jį sirgti. Tai nuostabi atrakcija.“

Aktorė V.Bičkutė dviejų savaičių laikotarpį kuriant eskizą Vilniaus mažajame teatre prisimena kaip itin malonią patirtį. „Buvo labai įdomu susipažinti su nauja pjese, dramaturge ir režisieriumi, su kuriais dar nebuvau dirbusi. Kaip ir visuomet, naujas darbas teatre yra iššūkis, visuomet stovi prie naujo slenksčio ir nežinai, kaip pereiti į kitą kambarį, tačiau su kolegų pagalba pajudi ir viskas pavyksta“, – tikina aktorė.

Tiek iniciatyva „DramaTest“, tiek jos procesą vainikuojantis spektaklių eskizų festivalis „DramaFest“, anot V. Bičkutės, leidžia didžiuotis Vilniaus mažuoju teatru. „Smagu ir džiugu, kad teatras palaikė gyvybę karantino metu, esu dėkinga tiems, kurie sugalvojo šį projektą. Tai kūrybiška, išradinga ir buvo tikras išsigelbėjimas – vyko kūryba, judesys, azartas, buvo palaikoma gyvybė ir kibirkštis. Nepaprastai didžiuojuosi, kad meistriškai išnaudojome susidariusią padėtį. O dabar kviečiame žiūrovus pamatyti, ką įmanoma sukurti tiesiog neįmanomomis sąlygomis“, – sako V.Bičkutė.

Valda Bičkutė-Valiukienė / Liudo Masio nuotr.

Eskizas – gryniausia būsimo spektaklio forma

Vilniaus mažojo teatro aktorius Vytautas Rumšas, kalbėdamas apie artėjantį festivalį „DramaFest“, sako, kad teatro mylėtojai gali patirti tikrą malonumą matydami, kaip spektaklis atrodo eskizo fazėje, o kaip vėliau, galbūt virtęs į įprastą spektaklį.

„Ši transformacija iš eskizo į spektaklį labai įdomi. Dar manau, kad būtent eskizo metu paties spektaklio forma yra pati švariausia, gryniausia – be papildomų dekoracijų, jau pasiūtų kostiumų. Jei eskizas geras, jį žiūrint galima pajusti švarų ir gerą būsimo spektaklio jausmą“, – teigia V.Rumšas.

Aktorius, kalbėdamas apie pandemijoje gimusią iniciatyvą „DramaTest“, teigia, kad ši dramaturgijos ir teatro bandymų erdvė buvo puiki treniruotė, neleidusi sustoti karantino metu: „Mums, aktoriams, labai svarbu išlaikyti formą, nuolatos judėti į priekį. Dvi savaitės dalyvaujant eskizo „Ein Elefant“ kūrime buvo tikrai intensyvios – visgi jų metu gimė valandos trukmės eskizas. Buvo daug diskusijų, pokalbių, paieškų, akligatvių ir tikimybių – tokia ta spektaklio kūrimo kasdienybė.“

Kviečia švęsti grįžimą į sceną

Aktorė Larisa Kalpokaitė sako, kad į festivalį „DramaFest“ žiūrovus kviestų ateiti dėl kelių priežasčių.

„Visų pirma, šis festivalis yra įrodymas, kad šiais sunkiais metais menininkai tikrai nesėdėjo rankų sudėję. Priešingai – ruošėmės ir laukėme susitikimo su žiūrovais. Be to, eskizų festivalis „DramaFest“ – proga pažvelgti į atgimstantį ir kintantį Vilniaus mažąjį teatrą, į kurį ateina nauja kūrėjų karta, o su jais – nauja dramaturgija, kurios žiūrovai dar nematė. Eskizų festivalis taip pat bus proga pasidžiaugti likusiomis teatro sezono, kuris buvo toks keistas, dienomis, ir su mumis švęsti grįžimą į sceną“, – sako aktorė.

Larisa Kalpokaitė / J.Stacevičiaus nuotr.

L.Kalpokaitė kūrybos procesą „DramaTest“ metu prisimena kaip darbingą ir įdomų laiką, prie kurio aktoriai prisijungė be didesnių svarstymų. „Karantino metu buvome tokie pasiilgę scenos, kad tiesiog metėmės į šį projektą be dvejonių. Eskizo „Kadencija“, kuriame sukūriau vaidmenį, režisierius Augustas Gornatkevičius neleido mums atsipalaiduoti, bet buvo labai geranoriškas, visas procesas buvo įdomus ir smagus“, – prisimena L.Kalpokaitė, laukdama netrukus prasidėsiančio festivalio.