Vilniaus senamiestyje savo restoraną atidaręs Liutauras Čeprackas yra pasirengęs priimti „Michelin“ gido žvalgus
Japonijoje pagamintas veidrodinis stogas, iš Šveicarijos atgabenta langų sistema, tris šimtus kilogramų sveriančios durys, Nobelio premijos laureato sukurtos elektros lemputės, bet svarbiausia – autorinis virtuvės šefo Liutauro Čepracko kurtas maistas lėkštėse.
„Užtrukome beveik trejus metus, bet įrengėme tokį restoraną, kuris, tikuosi, taps naujuoju restoranų standartu Lietuvoje“, – sako vienas geriausių Lietuvos virtuvės šefų.
Liutauras pripažįsta: Vilniaus senamiestyje jo restoranas „Gastronomika“ duris atverti turėjo dar 2018-ųjų spalį. „Tačiau tokie dideli projektai greitai nevyksta, be to, man pasisekė, kad projekto vystytojai buvo tokie atidūs ir reiklūs kiekvienai smulkmenai“, – nė kiek nenusimena.
Restorano iškaba jau rado savo vietą siauroje senamiesčio gatvelėje, o vaizdas, įėjus pro vartus, gniaužia kvapą. Įspūdingos patalpos Vilniaus senamiesčio Bokšto gatvėje buvo tai, ko Liutaurui reikėjo, kad įgyvendintų savo gastronominio restorano idėją, kurią jau seniai nešiojosi galvoje.
Naujojo restorano pradžia tapo ketverius metus Vilniaus Naujamiestyje veikęs „Gastronomika“ loftas. „Tai buvo eksperimentinė vieta, – šiandien pripažįsta Liutauras. – Lofto virtuvėje galėjau džiazuoti, kiek panorėjęs – mano fantazijos neįrėmino jokia stilistika. Mes dirbome dvi dienas per savaitę, keliavome per pasaulio virtuves, kūrėme įdomiausius meniu. Mūsų svečiai visada galėjo tikėtis staigmenų, – taisykles čia diktavome mes“.
Naujoji „Gastronomika“ kur kas draugiškesnė. „Noriu turėti savo ištikimų svečių, kurie į restoraną užsuktų dažnai, o ne tik paragauti naujienų. „Gastronomika“ nebus proginis restoranas, tai bus gero maisto vieta, kurioje svečiams siūlysime ir degustacijų ir „a la carte“ meniu“ – žada šefas ir priduria, kad naujajame restorane, kaip kad jam įprasta, nelaukia nei šunų, nei su tėvais vakarojančių vaikų.
Restorano meniu jau galima rasti lietuviškų patiekalų. „Man svarbu lietuvišką virtuvę pakelti į aukštosios virtuvės lygį, atskleisti jos šaknis, parodyti išskirtinumą ir pasakoti kitų šalių istorijas, be kurių ji nė neegzistuotų, – sako šefas. – Modernioji lietuviška virtuvė istorine prasme yra sudėliota iš įvairiausių patiekalų, kurie per amžius kūrėsi iš įvairiausių kultūrų, patirčių ir įtakų. Kijevo kotletą jau valgo penkios kartos, jis tarsi atspindi sovietmečio virtuvę. Sunku būtų į tai nekreipti dėmesio, tai – mūsų kulinarijos istorija. Maistas turi kelti prisiminimus“.
Visada atsargiai kalbėjęs apie „Michelin“ gido vertintojų vizitą į Lietuvą, šiandien Liutauras nebe toks griežtas: „Pastaruosius metus nieko daugiau ir nedariau, tik mokiausi, dairiausi, kas vyksta pasaulyje. Ir jei kada „Michelin“ gido žmonės čia užsuktų, noriu būti jų vertinimui pasirengęs, kaip įmanoma geriau“.
Ir vis dėlto, labiau už „Michelin“ žvaigždes jam rūpi sukurti restoraną, kuriame būtų gera dirbti komandai ir smagu laiką leisti svečiams. „Mūsų užduotis – sukurti geriausią įmanomą restoraną. Tokia ir bus „Gastronomika“, – savo sumanymu visiškai tikras Liutauras Čeprackas.